Italija- rojaus kampelis

Italija - tai rojaus kampelis, nepaliekantis abejingų. Dauguma čionai atvykę akimirksniu pamilsta šią šalį. Taip nutiko ir Severijai Poškutei, septyniolikmetei Pranciškonų gimnazijos mokinei, šiais metais baigusiai vienuoliktą klasę. Merginos meilė Italijai tęsiasi jau ketverius metus - jau ketvirtą vasarą ji leidžia atostogas būtent Italijoje - šalyje, kurios neįmanoma neįsimylėti.

Kretingiškė Severija Poškutė Italijos saule mėgaujasi ketvirtą vasarą.

Severija teigė, jog prieš atvykstant į Italijos miestą Meraną pasimatyti su jame gyvenančia seserimi, ji nesitikėjo nieko ypatingo, tačiau ši šalis tučtuojau užbūrė savo žavesiu: „Atvykus mane maloniai šokiravo tiesiog viskas! Pradedant be galo draugiškais žmonėmis ir nuostabiais vaizdais, baigiant širdžiai mielu oru bei fantastišku maistu... Tai - be galo egzotiška šalis.“

Vyrauja stereotipas, jog italai - tai picas šveičiantys mafijozai, po langais dainuojantys serenadas ir žeriantys komplimentus kiekvienai sutiktai moteriai. Pabuvojusi Italijoje Severija teigė, jog tame yra tiesos: „Drįsčiau suabejoti dėl mafijos ir serenadų, tačiau nemeluosiu - italai tikrai sugeba nustebinti gražiais žodeliais. Ypač derėtų pasisaugoti dailioms užsienietėms, nes jie joms negaili nei gėlių, nei kvapą gniaužiančių komplimentų.“

Vieni žmonės lieka pakerėti garsių italų architektūros šedevrų, tokių kaip Pizos bokštas, Panteonas ar Koliziejus, o kiti - itališkomis picomis, vynu ar spagečiais. Severija prisipažino, jog jai be itin šviežių itališkų picų labiausiai patinka paprastas italų gyvenimas: „Čia žmonės džiaugiasi kiekviena diena, niekur neskuba, mėgaujasi kiekviena akimirka, gyvena labai tvarkingai, tačiau tikrai nenuobodžiai. Atvykus čia, neįmanoma nesusirasti draugų, nes italai - be galo draugiški ir šilti žmonės.“

Mergina prisipažino, jog labiausiai ją traukia Šiaurės Italija, Südtirolis, kur praleidžia daugiausia laiko ir patiria daugybę nuotykių, kurie visam gyvenimui įsirėžia atmintin: „Įsimintiniausias nuotykis tikriausiai buvo įsilaužimas į miesto baseiną naktį. Visa tai buvo tiesiog beprotiška! Nieko nepagalvokit, galų gale baseino savininkas, mūsų draugas, pastebėjęs mus, tiesiog atnešė rankšluosčių.“

Severija pasidžiaugė ir tuo, jog būtent Italijoje ji pirmą kartą skrido parasparniu nuo kalnų, ir vis dar prisimena nuostabų jausmą, kuomet ją užplūdo didelė adrenalino dozė, o štai visai netoli jos sesers namų saulėtomis dienomis atsigaivinti padeda milžiniškas šaltinio krioklys, pakerintis savo grožiu kiekvieną, jį išvydusį.

„Kadangi negaliu gyventi be muzikos, aš privalau čia vis grįžti, nes Meranas yra vieta, kur muzikantai triumfuoja. Čia gyva mano mylimiausia grupė „The Beatles“, tik kitokiu pavadinimu - „The Repeatles“, o Elvio Preslio koncerte buvau net dukart! Mano draugai Manuelis, Danielis ir Sebastijanas taip pat įkūrė grupę „The Straight Flush“, kurios koncertuose aš su mielu noru dalyvauju, palaikau juos moraliai. Kaip sako Danielis: „Seva yra mūsų mūza. Jei nėra Sevos – nebus ir koncerto“, - savo meile muzikai dalijosi mergina. Severija pripažino, jog Italija ją pakeitė: „Suvokiau, kad Lietuvoje žmonės gyvena šiek tiek niūriai. Iš italų gavau pamoką, jog reikia džiaugtis kiekviena gyvenimo diena. Švyčiu iš laimės nuo akimirkos, kai mano lėktuvas nusileido Italijoje. Jei mano draugai iš Lietuvos būtų čia, tai kiekvieną dieną verkčiau iš džiaugsmo. Vis dėlto Italija man - atostogų šalis. Čia man trūksta tik vieno - „Atžalyno“ teatro. Juk turi būti kažkas, dėl ko grįžčiau į Lietuvą.“

Lina LIEBUTĖ

"P. n." akademijos narė

• Rašyti komentarą (0)