Bitininkavimo žinias tobulino Austrijos ir Italijos bitynuose

Kretingos rajono bitininkai – Violeta Šedienė, Elena Šiaulienė ir Kretingos rajono bitininkų sąjungos pirmininkas Augustas Latakas – kartu su šalies bitininkais Lietuvos bitininkų sąjungos nariais dalyvavo išvykoje į Austrijos bei Italijos bitynus, kur galėjo įgyti ne tik naujų žinių, bet ir palyginti bitininkavimo sąlygas, problemas, valstybės požiūrį į bitininkystę.

Mūsų šalies bitininkai Austrijoje bei Italijoje patyrė, kokių esama bitininkavimo panašumų ir kokių – skirtumų, lyginant šias tris šalis.

„Dalykinė kelionė buvo įdomi ir prasminga“, - teigė viena kelionės dalyvių E.Šiaulienė, savo tėviškėje Telšiuose prižiūrinti 15 šeimų bityną, kurį perėmė iš tėvo.

Austrijos Štirijos žemėje Lietuvos bitininkai susitiko su vienos iš bitininkų mokyklos nariu Michaeliu Rubiniu. Jis - biologas, pats prižiūrintis 80 bičių šeimų moksliniais tikslais, moko suaugusius žmones, norinčius užsiimti bitininkyste. Mokykla, įkurta 1955 m., yra išlaikoma valstybės, - tokiu būdu ir yra remiama bitininkystė. Šioje šalyje suskaičiuojama iki 25 tūkst. bitininkų. Mažiausias ūkis – 10 bičių šeimų, didžiausias – 8 tūkst. Austrijoje bitės medų neša iš akacijų, liepų žiedų, daugiausia – 80 proc. – sudaro miško žiedų medus, o vieną kilogramą medaus Austrijos bitininkai parduoda už 10 eurų (apie 35 Lt/kg), Lietuvoje gi jis – perpus arba dar pigesnis: praėjusiais metais medaus kaina svyravo nuo 10 iki 16 Lt/kg, šiemet už pavasarinį medų bitininkai įvairiose Lietuvos vietose prašė keliais litais daugiau.

„Didelių bitininkavimo skirtumų nepastebėjome – kaip ir mes Lietuvoje, taip ir Austrijos bitininkai įdeda daug rankų darbo, tačiau dėl klimato Austrijos bitininkai, ruošdami bites šaltajam laikotarpiui, bičių nemaitina, Italijoje – taip pat, nes žiemos – nešaltos, kur kas trumpesnės negu pas mus, todėl bitėms natūraliai paliekama jų pačių surinkto medaus“, - pastebėjo E.Šiaulienė.

Lietuviai bitininkai matė, kaip į mokyklos bičių ūkį atvažiuoja žmonės pirkti medaus, vietoje gaminamų bičių produktų, bitininkai – bičių motinų. Lietuvaičius domino, ar tokioje mokykloje galėtų mokytis ir jie. „Taip, galėtų, tačiau mes turėtume susimokėti už mokslą, ir dar reikėtų užsienio kalbos“, - kad ne taip paprasta pasinaudoti galimybe pasimokyti Austrijoje, pripažino E.Šiaulienė.

Italijoje Lietuvos bitininkai pasisėmė dar kitokių įspūdžių – jie lankėsi bitininkystės įrankių „Lega“ įmonėje, kurioje mūsų bitininkai bendravo su pačiu įmonės savininku – šeimos, prieš 77 metus įkūrusios įmonę, palikuoniu, kuriam buvo prisakyta tęsti šeimos verslą. „Jis buvo sukurtas iš meilės bitėms. Verslo pradininkas viską darė pats – avilius, rėmus. Tai pamatę kaimynai irgi pradėjo prašyti, kad nagingas žmogus ir jiems ką nors sumeistrautų. Todėl iki pat šiol įmonė dirba principu - daryk viską kaip sau, ir rinka atsiras savaime. Nors per Antrąjį pasaulinį karą įmonė buvo visiškai sugriauta, ji sėkmingai veikia iki šiol“, - pasakojo E.Šiaulienė.

Dalykinė Lietuvos bitininkų išvyka buvo papildyta ir kultūrine programa, kuri dar labiau praturtino svečiose šalyse patirtus bitininkystės mėgėjų įspūdžius.

*

Suskaičiuojama, kad Lietuvoje esama 10 tūkst. bitynų, kuriuose laikoma vos per 100 tūkst. bičių šeimų. Bitynai, kuriuose auginama 50 – 200 ir daugiau šeimų, sudaro 5-7 proc., profesionalūs-komerciniai bitynai – 12 proc. Daugumą sudaro mėgėjų bitynai.

• Rašyti komentarą (0)