Pėsčiųjų taku – prie Minijos atodangų

ES parama - Kretingos rajonui

Šią vasarą Salantų regioninio parko direkcijos rūpesčiu baigiamas įrengti 1 km ilgio pėsčiųjų takas, kuriuo gamtos mėgėjai galės pasiekti garsųjį Minijos skardį - Lietuvos Šveicarija vadinamas atodangas ties Dauginčių kaimu. Galimybę tai padaryti suteikė Europos Sąjungos 2007-2013 m. struktūrinės paramos lėšos.

Salantų regioninio parko vadovas Modestas Šečkus ir vyriausioji specialistė Asta Bagočienė pasvarstė, jog labiausiai lankomose parko vietose tikslinga būtų įrengti nerūkymo zonas.

Takas ves aukštyn ir ratu

Pats Dauginčių kaimas nuo Kartenos miestelio tėra nutolęs vos 3 km į Plungės pusę. Tačiau ligi atodangų turistams, sekant kelio ženklus, teks nukakti dar maždaug 3 km nuo pagrindinio kelio Palanga-Šiauliai, Minijos link besileidžiančia žvyrkelio atkarpa. Automobilį teks palikti aikštelėje ties Dauginčių kaimo maro kapinaitėmis. Pėsčiųjų tako maršrutas veda vadinamuoju Šilpelkės mišku, su kuriuo supažindino Salantų regioninio parko vadovas Modestas Šečkus bei vyriausioji specialistė Asta Bagočienė.

Šiame take nuo pernai vasaros triūsia bendrovės „Plungės Jonis – S“, turinčios patirties tvarkant Varnių bei Žemaitijos nacionalinius parkus, darbininkais: jie išretino medžius, prie atodangos įrengė atitvarą, o dabar baigia tvarkyti pėsčiųjų takus bei terasas-laiptus.

Belikę pastatyti tris informacinius stendus, rodykles, šiukšliadėžes, suolus.

Takas per Šilpelkės mišką prasideda nuo Dauginčių kaimo senkapių: jis ves aukštyn palei Dauginčių pilalę, žmonių vadinama Mėnulio kalnu, pakylant mediniais laiptais, kol pasiekiamas pagrindinis šio maršruto tikslas – Minijos šlaitų atodanga.

O po to kita kalno puse, spirale išsiraičiusiu keliu, palei praretintus medžius bei skroblų giraitę nusileidžiama žemyn, kur savo vandenis akmenų slenksčiais plukdo sraunioji Minija – žemupyje galės bazuotis ir baidarių malonumų mėgėjai.

Garsusis Minijos skardis – Lietuvos Šveicarija vadinamos atodangos

Šilpelkės miškas - nerūkymo zona

Šioje, vos 1 km ilgio itin dinamiškoje maršruto atkarpoje, lankytojai patirs daugybę emocijų: pamatys vienas kitą keičiančių įspūdingų vaizdų – piliakalnį, skardį, atodangas, vandens slenksčius, uoslė mėgausis miško ir paupio gamtos kvapais, o ausys – Lietuvoje besiveisiančių paukščių – tulžių, devynbalsių, meletų, kikilių, genių skleidžiamais garsais.

„Šis maršrutas yra dalis Salantų regioninio parko vykdomo europinės svarbos projekto „Natūra – 2000“, kuriuo siekiama išsaugoti ne tik unikalius gamtos vaizdus, bet ir saugomas gyvūnų bei augalų rūšis, jų buveines“, - pabrėžė A.Bagočienė, pastebėdama, jog Minijos krantų atodangos yra į Europos Raudonąją knygą įrašytų tulžių buveinės, - čia išsikasę urvus, jie peri. O pakrančių pievas pamėgo kitas į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytas paukštis – griežlės.

Šaltiniuotoje ir sraunioje Minijoje veisiasi retos žuvys: upėtakiai, šlakiai, lašišos, žiobriai, gyvena ūdros. Beveik visa Minija paskelbta ichtiologiniu draustiniu. Anot M.Šečkaus, vaizdingose Minijos pakrančių vietose, kurios jau ir anksčiau buvo pamėgtos žmonių, nuspręsta išskirti tam tikras teritorijas, kad būtent jose koncentruotųsi lankytojai, taip palikdami nepaliestas kitas teritorijas.

„Su Kretingos rajono savivaldybės gydytoja Vanda Verbutiene aptarėme, jog tikslinga būtų labiausiai lankomose mūsų parko vietose įrengti ir nerūkymo zonas, - manome, kad tokia zona taps ir Šilpelkės miškas“, - natūralios gamtos saugojimo svarbą pabrėžė M.Šečkus.

Nauja parko infrastruktūra – laiptai, pėsčiųjų takai – skirta pasiekti Minijos šlaitų atodangą.

Istorijos svarba ir gamtos grožis

„Minijos slėnis kiekvienu metų laiku – skirtingas, kaip ir pati Minija. Nuo šiol atvykę žmonės galės dažniau tuo pasigėrėti, nes priėjimas prie skardžio bus gana patogus. Ateityje teks pasirūpinti ir atodangomis, kurias ardo ne vien pati Minija, kasmet gilinanti vagą šioje įspūdingoje kilpoje. Krantų šlaitą ardo ir menkaverčiai medžiai, teks juos iškirsti – tuomet ir vaizdas atsivers platesniu rakursu“, - ūkišku žvilgsniu vietovę nužvelgė M.Šečkus.

Šioje kelio atkarpoje yra ir išlikę ir vertingas kultūros bei istorijos paveldo objektas – Dauginčių kaimo senosios kapinaitės, kuriose žmonės buvo laidoti maro ir kitų epidemijų metais. Jos datuojamos dar XVII a. ir yra vienos seniausių Kretingos rajone.

Anot pašnekovų, yra tekę girdėti pasakojimų, kad XVIII a., kai įsigalėjo tradicija žmones laidoti parapijų kapinėse, į šiuos markapius beatveždavo užkasti nekrikštytus kūdikius, savižudžius, skenduolius.

Šiandieną šį istorijos etapą primena sutvarkytos kapinės su koplytėlėmis ir kryžiais. Netoliese įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, - iš čia prasideda, čia ir baigiasi Šilpelkės pėsčiųjų takas

• Rašyti komentarą (5)