|
|
|
Maldų, dainų ir atrakcijų puokštė – miestui
Kaip linkėjo šventės organizatoriai, taip ir buvo: šeštadienį nuo ankstyvo ryto panirę į spalvingą Kretingos gimtadienio ir švento Antano atlaidų fiestą, miestelėnai ir svečiai dainavo, šoko trypė, pirko, derėjosi, džiaugėsi vienas kito bendryste, kol muzikos lydimos fejerverkų ugnys išpaišė tamsų dangų. Nusilenkė miesto įkūrėjui Pirmiausia prie jam skirto paminklo Rotušės aikštėje tradiciškai buvo pagerbtas Kretingos miesto įkūrėjas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonas Jonas Karolis Chodkevičius. Prieš 405 metus, 1609-aisiais sausio 23 dieną, savo pasirašytu privilegijos raštu šalia vienuolyno ir bažnyčios besikuriančiam miestui jis suteikė Magdeburgo teisę, pavadino Karlštato vardu. Sveikindamas prie paminklo susirinkusius gyventojus, rajono meras Juozas Mažeika citavo seną romėnų posakį: tie žmonės, kurie nežino istorijos, visada lieka vaikai. Mero teigimu, prie tautinio atgimimo ištakų stovėjusieji šviesuoliai puikiai suprato, kad niekas taip tautos nesuvienija, kaip istorinė atmintis. Atiduodami pagarbą miesto įkūrėjui, tuo pačiu pagerbiame ir kitus čia gyvenusius, dirbusius kretingiškius. Kiekvienas jų – bajoras ir miestelėnas, dvasininkas ir pasaulietis – paliko pėdsaką – po mažą dalelę, iš kurių kaip mozaika dėliojama istorija. „Jei bent viena dalelė nebūtų padėta į jai skirtą vietą, šiandien mūsų miestas būtų kitoks“,– kalbėjo J. Mažeika. Jo nuomone, kad ir kaip didžiuotumėmės savo pasiekimais, džiaugtumėmės gyvenimu, neturime pamiršti, jog už kai kurias sukauptas vertybes esame dėkingi praeities kartoms. Linkėjo likti prie to, kas amžina J. K. Chodkevičius taip pat rūpinosi ir dvasiniais jo įkurtojo miesto poreikiais, norėjo, kad miestelėnai būtų auklėjami katalikiška dvasia. Dėl to jis ir liepė pastatyti mūrinę bažnyčią bei vienuolyną, skirtą Šv. Pranciškaus ordino vienuoliams bernardinams. Pažvelgęs į šventę savo programa įvairinančio Klaipėdos „Brass“ kvinteto, taip pat į šventės vedėjų puošnius senovinius, baroko ar renesanso epochos rūbus, Kretingos parapijos klebonas Antanas Blužas juokavo taip pat demonstruojąs madą, tik dar senesnę – vilkįs tokį drabužį, kokį vilkėjęs šventasis Antanas, kurio atlaidus visi susirinko švęsti. „Mados– permainingos, kaip šiandieninis oras: čia – skėčius nuo lietaus skleidžiam, čia juos suglaudžiam. Nesikeičia tik tikėjimas į Jėzų Kristų“,– sakė jis. Prieš palaimindamas šventę ir visus susirinkusiuosius, A. Blužas linkėjo atrasti tai, kas nesikeičia, kas nėra laiko ir vėjų blaškoma. „Visą savaitę dieną naktį už jus, kas bebūtumėt – amatininkai, medikai, politikai ar valdininkai – meldėmės, visi esate Dievo globojami“,– sakė klebonas. Jis akcentavo, kad tą pačią dieną – birželio 14-ąją– minima Gedulo ir vilties diena, primenanti skaudžią Lietuvos praeitį. „Viskas yra laikina. Nežinome, vėl kada kas gali įvykti“,– sakė ir linkėjo likti prie to, kas tikra ir amžina – prie Dievo.
„Boružių pieva“ traukė vaikus Ši miesto šventė –15-oji. „Stengėmės, kad ji būtų turininga, įdomi ir suaugusiam, ir vaikui, ir jaunimui“,– „Pajūrio naujienoms“ sakė Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Reimunda Ruškuvienė. Regis, jos lūkesčiai pasiteisino. „Buvom ir mugėj, šio to nusipirkom, pasiklausėm ir koncertų – viskas puiku, nuotaika gera, kad tik daugiau tokių renginių būtų“,– sakė prie Kultūros centro „Boružių pievoje“ su ketverių metų sūnumi Tajumi sutiktas kretingiškis Mindaugas Lenzbergas. „Boružių pieva“ – tai „Atžalyno“ teatro režisierės Auksės Antulienės sugalvotas žaidimų parkas vaikams. „Kretingoje nėra karuselių, nėra atrakcionų. Bent vieną dieną per metus mažieji tegu pasimėgauja vaikystės malonumais“,– sakė išradingoji režisierė. Ir ko tik toje „Boružių pievoje“ nebuvo! Vaikai landžiojo „kurmių tuneliu“, kamuoliukais „šėrė“ liūtą, plaukiojo valtimi, mėtė vandens balionus, sprendė galvosūkį, kur apgyvendinti raudonuosius ir mėlynuosius žmogeliukus, piešė, gaminosi aitvarus, dalyvavo įvairiose rungtyse, o apdovanojimus nugalėtojai atsiėmė „indėnų“ palapinėje. Režisierė džiaugėsi, kad renginiui naujų spalvų suteikė Almos Antanaitienės vadovaujama Kultūros centro Vaikų dainavimo studija. Mugės buvo dvi „Nesu didelis muzikos mėgėjas, bet vakar vykęs bardų muzikos vakaras „Baltas paukštis“ širdį užgavo “,– įspūdžiais dalijosi bažnyčios šventoriuje su draugu pailsėti prisėdęs kretingiškis Vytautas Budrikis. „Mes, kaip aš sakau, – bažnyčios darbininkai, tai šen, tai ten sukamės. Ką tik patys sustatėm visas palapines šv. Antano mugei – moterys tegu prekiauja. Tik kad pirkėjų negausu – lietus, matyt, pabaidė,“– svarstė jis. Virginija Mickutė ir Monika Midverytė siūlė smilkalų, rožančių, pranciškoniškojo jaunimo išleistų diskų ir netgi specialiai šv. Antano atlaidams paruoštų vaisinės arbatos mišinių. Parapijos šeimų grupelės atstovės teigė, jog jų tikslas – labiau bendrauti, negu prekiauti. „Kai ką žmonėms mes tiesiog dovanojame, kai ką – pačių keptus vaflius, močiutės rinktas, džiovintas vaistažoles –nebrangiai parduodame“,– šypsojosi Aušra Mizgirienė. O anksti rytą Rotušės aikštėje prasidėjusioje „Nekrutėsi–neturėsi“ pavadintoje tautodailės ir amatų mugėje nuo gėrybių gausos raibo akys. Tačiau prekiautojai, kurių nemažai suvažiavę ir iš kitų miestų, keiksnojo orą. „Nėra oro – nėra ir pirkėjų. Argi negalėjo šventas Antanas savo atlaidams geresnį užsisakyti?“– juokavo. Kam patalų, o kam – saldainių Iš Anykščių atvykusi tautodailininkė Regina pardavinėjo iš vytelių darytas, įvairiomis spalvomis dažytas gėles, už puokštę 20-ies litų prašė. „Viską savo rankom darau, net karklus vytelėms pati užsiauginu“,– sakė. Vegetariško maisto propaguotojas Alvydas Šiukšta iš Šiaulių gundė į kibinus panašiais tik didesniais pyragėliais, pavadintais „samosa“. „Man patinka indiška dvasia, o jų virtuvė – pasaulyje geriausia“,– neabejojo jis. Dėmesį traukė tytuvėniškio Arvydo Maziuko natūralaus vaško žvakės, tautodailininko Augustino Zaleckio iš Imbarės rūpintojėliai, kretingiškės Birutės Reinikienės virbalais megztos ir vąšeliu nertos skaros. „Šių rankdarbių išmokau jaunystėje, kai patyrusi traumą metams buvau prikaustyta prie lovos“,– pasakojo tautodailininkė. Suaugusieji stoviniavo prie visokiausių mėsos gaminių, sūrių, pyragų, o mažieji mugės dalyviai, peršaukę liaudiškų kapelų trenksmą, mamas ir tėčius už skvernų tempė prie Kretingos dvaro saldaininės – spalvingi ilgi, trumpi, apvalūs, sukti ir lygūs, į spindinčius dryžuotus popieriukus įsukti, o, svarbiausia – be jokių cheminių priedų pagaminti saldainiai viliote viliojo. Jais prekiavo pati šių skanėstų meistrė Asta Norvaišienė. Atmintis – gyva Amatų mugės įkarštyje bažnyčioje prasidėjo šventos Mišios tremties aukoms atminti. Joms pasibaigus, renginys, skirtas Gedulo ir vilties dienai paminėti, įvyko senosiose miesto kapinėse, prie paminklo lietuvių tautos kančioms atminti. 1941 m. birželio 14-osios rytas daugeliui Lietuvos gyventojų prasidėjo neįprastai, tačiau niekas nė nujausti negalėjo, kokie sunkumai ir išbandymai laukia. Iš geležinkelio stočių perpildyti ešelonai pajudėjo į Rytus, išveždami tūkstančius brolių ir seserų, kurių daugelis namo nebegrįžo – žuvo gulagų lageriuose Kazachstano stepėse, Sibiro miškuose, prie Barenco ir Laptevo jūrų, buvo nužudyti Rainių miškelyje. Jų atminimą renginio dalyviai pagerbė tylos minute. Kretingos meras J. Mažeika vėl prabilo apie būtinumą išsaugoti atmintį ir tuo pačiu su viltimi žiūrėti į rytojų, į savo vaikus ir anūkus, kad jie nepatirtų to, ką tauta patyrė pokariu. „Dažnai tenka girdėti, kad aukos būna beprasmės. Aš manau, kad tremties aukos turi prasmę, nes jos mus vedė į 1990-ųjų Kovo 11-ąją“,– sakė J. Mažeika. Kalbėjo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkė Valerija Žalienė, brolis Bernardas. Skambant giesmei „Marija Marija“ prie paminklo buvo padėta gėlių, uždegtos žvakės. Jaudulio neslėpė ne vienas jau garbaus amžiaus sulaukęs buvęs tremtinys ar tremtinio vaikas. „Mano ištremti seneliai iš ten taip ir nebegrįžo, svetimoje žemėje atgulė amžino poilsio. 1941-aisiais iš Telšių į Vorkutą ištrėmė ir tėvą. Aš ten gimiau. Buvau 19-os, kai atsirado galimybė parsirasti namo. Kretingoje turėjome giminaičių, todėl čia ir atvažiavome. Teko mokytis lietuvių kalbos, nes Vorkutoje lankiau rusišką mokyklą... Myliu Lietuvą – turbūt tas jausmas kraujuje įaugęs“,– su „Pajūrio naujienomis“ prisiminimais dalijosi kretingiškė Regina Benetienė. Daug žiūrovų sutraukė bažnyčios šventoriuje ir miesto vasaros estradoje vakare prasidėję Indrės Dirgėlaitės ir grupės, vokalinės grupės „El Fuego“, Lietuvos kamerinio orkestro, „Božolė“ choro, Jeronimo Miliaus koncertai. Estradoje vyko ir šventės kulminacija – iškilmingos ceremonijos metu Garbės piliečio vardas buvo suteiktas buvusiam rajono Savivaldybės merui Valerijonui Kubiliui, o 5 rajonui nusipelniusiems žmonėms įteiktos Savivaldybės kultūros ir meno premijos. *Kretingos policijos komisariato duomenimis, šventinę naktį, įvykus konfliktui, jauną klaipėdietį sumušė du nepažįstami vaikinai. Nukentėjusysis buvo paguldytas į ligoninę, tačiau, pasak tuo metu budėjusio chirurgo Gedimino Morkaus, sekmadienį vaikinas iš ten pabėgo. *Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ Sanitarinio valymo ir apželdinimo skyriaus vyriausiasis vadybininkas Stasys Perkauskas informavo, kad po šventės iš miesto centro, jo prieigų ir iš Pastaunyko parko buvo išgabenti du sunkvežimiai šiukšlių: daugiausia plastikinių „bambalių“ ir traškučių pakuočių.
|
|
