Kretingiškės knygoje – gyvenimo dėlionė

Kretingiškė rašytoja, jogos ir astrologijos specialistė 36-erių Loreta Stonkutė išleido trečiąją knygą „Mirties stepė“, kurioje, jos žodžiais, atskleidžiamas žmogaus transformacijos iš tamsos į šviesą procesas.

"Mano knygos nepropaguoja kitokio tikėjimo, jos yra savęs pažinimo ir savo vietos po saule paieška, ne religijos, o labiau tikėjimo paieška". Loreta Stonkutė

„Žmogus, būdamas žemėje - savo vietoje ir savu laiku - yra tarsi dėlionės detalė. Pasaulyje egzistuoja 2 zonos: mirties ir išgyvenimo, elementų skaičius yra baigtinis, o žmogaus galioje – transformuoti juos į negatyvius ar pozityvius. Vieni ima gėrį, o kiti siekia destrukcijos. Mano knygoje pavaizduotas veiksmas vyksta Lietuvoje - jis atspindi transformaciją iš tamsos į šviesą, iš mirties į gyvenimą“, - kūrinio esmę apibūdino L.Stonkutė.

Pagrindinė herojė - bibliotekininkė Gabrielė: vienądien pas ją užklysta draugė, ką tik sugrįžusi iš Indijos - šalies, kurioje susipina europietiškos ir indiškos patirtys. O į Lietuvą netrukus atvyksta mokytojas Ahmiras iš Indijos. Aprašomi įvykiai ir pašnekesiai, kurie dedukcijos metodu daugybę gyvenimiškų klausimų sudėlioja į dėlionę, o joje kiekvienas herojus suranda savąjį Aš.

Šią knygą, autorė sakė, dedikuojanti savo asmeniniam guru – mokytojui, kuris atvyksta į Kretingą ir moko ją gyvenimo meno. „Atskleidžiau spalvingą mokytojo asmenybę ir jo charakterį, tačiau pati istorija yra išgalvota“, – neslėpė L.Stonkutė.

Ligi šiol L.Stonkutė išleido dvi knygas „Azahiele“, kuriose ji gvildena panašias žmogaus būties problemas Rytų filosofijos plotmėje.

Į leidyklą jau iškeliavo ir ketvirtoji jos knyga „Subtilieji kūnai ir čakros“. Tačiau pastaroji, tvirtino autorė, skirtingai nuo kitų trijų, yra ne grožinės, o mokomosios ezoterinės literatūros.

„Užsiimdama joga ir astrologija pastebėjau, kad žmonėms labai trūksta paprastų žinių, tad šios knygos tikslas ir bus mokomasis, žinios perteiktos iš realybės - iš mokytojo mokiniui“, - aiškino autorė.

Ji neslėpė, kad knygos gimstančios iš jos pačios gyvenimo būdo bei patirties. „Pirmoji mano dvasinio gyvenimo mokytoja buvo močiutė Emilija, kuri vesdavosi į bažnyčią ir atvėrė žinojimą, kad šalia materijos yra dvasia. Po to prasidėjo tolimesnė pažinimo grandinė. Jaunystėje su draugais susėdę diskutuodavom apie Dievą, pakeičiau mitybos įgūdžius - tapau vegetare, iš intuicijos pradėjau stiprinti sveikatą specialiais fiziniais pratimais. Po to sekė žinių ieškojimas“, - neslėpė pašnekovė. Ji sakė, kad jos gyvenimo filosofija, kaip ir knygos, nepropaguoja kitokio tikėjimo, kuris kirstųsi su krikščionybe. „Dievas kūrėjas yra vienintelis visų tautų žmonėms, ir kiekvieno žmogaus kelias į Jo paieškas yra savitas ir gerbtinas. Tolerancija man yra gyvenimo kelrodis", - tvirtino kūrėja.

• Rašyti komentarą (1)