|
|
|
Vertina darbo sąlygas teismuose
Rudeniop turėtų paaiškėti, kokiomis darbo sąlygomis dirba šalies teisėjai ir teismų darbuotojai – tai šiuo metu vertina nepriklausomų ekspertų grupė. Atsižvelgdama į jų išvadas, Lietuvos Respublikos teisėjų asociacija spręs, ar kreiptis į Seimą dėl darbo krūvio mažinimo bei darbo sąlygų pagerinimo.
„Galbūt daugelis įsivaizduoja, kad tos sąlygos yra geros, bet iš tikrųjų jau pirminiai ekspertų vertinimai yra tokie, kad jos, deja, gana prastos: keliems teisėjams tenka dirbti viename kabinete, teismų darbuotojai, pavyzdžiui, teisėjų padėjėjai, teismų sekretorės, viename kabinete dirba net ir po 8 žmones, kabinetuose nėra natūralios šviesos ir t.t. Tyrimas padės apibendrinti visas šias problemas ir jas galėsime pristatyti visuomenei, teisėjų bendruomenei bei valdžios atstovams“,- teigė Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos pirmininkas Ramūnas Gadliauskas, kuris yra Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo teisėjas. Lietuvos Respublikos teisėjų asociacija ir inicijavo darbo sąlygų tyrimą. Jo eiga buvo aptarta per išvažiuojamąjį Teisėjų asociacijos valdybos posėdį, kuris praėjusią savaitę įvyko Gargžduose. Ekspertai jau pradėjo darbą Siekiant įvertinti teisėjų ir teismų darbuotojų darbo sąlygas ir darbo krūvį, nepriklausomų ekspertų grupė jau pradėjo darbą Vilniaus apygardos ir Utenos rajono apylinkės teismuose. Šie teismai, lyginant su kitais tos pačios grandies teismais, yra vidutinio dydžio ir turi maždaug vidutinį darbo krūvį, tad Teisėjų asociacijos valdybos įsitikinimu, jų įvertinimas atspindės visos šalies situaciją. Ekspertų grupėje dirba darbo teisės, visuomenės sveikatos, medicinos, teisės sričių žinovai, kuriems patikėta per 3 mėnesius įvertinti 20 darbo vietų. Siūlo perskirstyti funkcijas Nors dar laukiama specialistų išvadų, tačiau Teisėjų asociacijos valdyba jau dabar turėtų pasiūlymų, kaip pagerinti darbo organizavimą teismuose: padidinti teisėjų arba teisėjų padėjėjų skaičių, taip įgyvendinant ne kartą viešai deklaruotą siekį – kad kiekvienas teisėjas turėtų po vieną padėjėją. Be to, Teisėjų asociacijos valdybos požiūriu, reikėtų atsisakyti teismams nebūdingų funkcijų, kurios yra labiau biurokratinio pobūdžio ir neskirtos teisingumui vykdyti. Pašnekovai vardijo pavyzdžius: santuokos nutraukimas bendru sutarimu nesant ginčo dėl turto ir nesant nepilnamečių vaikų, būtų įmanomas ne teisme, o pas notarą, civilinės metrikacijos skyriuje ir pan.; ir teismams, ir žmonėms būtų patogiau ir pigiau, jei leidimus dėl nekilnojamojo turto pardavimo išduotų vaiko teisių apsaugos tarnybos, kaip seniau, o ne teismai ir t.t. „Antras šios temos aspektas – visuomenės interesas. Kai teisėjas bus mažiau apkrautas ir turės pakankamai laiko įsigilinti į bylą, tai jis greičiau paskirs posėdį, greičiau bylą išnagrinės, greičiau ir surašys sprendimą“,- pastebėjimą išsakė Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis. Naujovės sukėlė rūpesčių Teisėjų asociacijos valdybos teigimu, jos keliamų problemų dėl teisėjų ir teismų darbuotojų darbo organizavimo teismų reforma neišspręs. „Teismų reforma vienu iš tikslų turėjo darbo krūvio suvienodinimą, bet reforma pati savaime nebūtų nei sumažinusi bylų skaičiaus, nei jo padidinusi. Tiesiog iš labiausiai apkrauto teismo šiek tiek bylų būtų perduota teismui, turinčiam mažesnį krūvį“,- teigė R. Gadliauskas. Teisėjų asociacijos valdyba teigė, kad teismų darbo krūvio nesumažino, o atvirkščiai – jį dar labiau padidino ir suteikta galimybė šalims tam tikrų kategorijų bylose dokumentus pateikti elektroniniu būdu. „Ar gali būti dalinė elektroninė byla? Yra situacijų, kai kita šalis neturi ir net nenori turėti interneto prieigos. Arba net ir patys advokatai, didelės privačios kompanijos, pavyzdžiui, komerciniai bankai, atsiunčia elektroninį pareiškimą, bet dokumentus iš teismo nori gauti siunta – popierinį variantą, nes taip taupo savo lėšas. Tada teismas privalo visus elektroniniu būdu pateiktus dokumentus paversti popieriniais, arba atvirkščiai – popierinius – skaitmenine forma, ir tam naudoti valstybės lėšas“,- vardijo valdybos nariai. Jų pastebėjimu, įdiegiant elektronines paslaugas nebuvo pasirūpinta atnaujinti teismų materialinę bazę – seni kompiuteriai sunkiai beatlaiko elektroninę duomenų sistemą, kuriai keliami vis aukštesni reikalavimai, didėja joje talpinamas informacijos kiekis. „Mes abejojame, ar tai tęsis ilgai. Ir jeigu kada nors ta sistema, paprastai sakant, žlugs, gali dingti dokumentai, pateikti teismui elektroniniu formatu, kiltų didelių problemų, susijusių su valstybės registrais“,- nuogąstavo R. Gadliauskas. Norėtų tikrumo dėl kompensacijų Išvažiuojamajame Teisėjų asociacijos valdybos posėdyje taip pat buvo sutarta paraginti Seimą sukurti mechanizmą – kaip bus atlyginami prieš krizę sumažinti atlyginimai teisėjams. „Mes manome, kad nuo Konstitucinio teismo 2013 metų liepos 1 dienos nutarimo, kuris konstatavo valdžios veiksmų neteisėtumą, jau praėjęs pakankamai ilgas laikotarpis ir Seimas galėtų nustatyti, kaip bus kompensuojami atlyginimai valstybės tarnautojams, pareigūnams, tarp jų – ir teisėjams. Mes nereikalaujame, kad atlyginimai būtų kompensuojami čia ir dabar, tačiau norėtume teisinio tikrumo. Lai įstatymų leidėjas pasako savo valią, nuo kada ir kaip bus teikiamos kompensacijos. Dabar yra neapibrėžta padėtis, o teismai, ypač administraciniai, užversti masiniais valstybės tarnautojų, pareigūnų ieškiniais. Manome, kad įstatymų leidėjas galėtų greičiau apsispręsti ir išvengti to masinio bylinėjimosi“,- teigė R. Gadliauskas. * Lietuvos Respublikos teisėjų asociacija veikia 21 metus ir šiuo metu vienija apie 420 iš maždaug 780 visoje šalyje dirbančių teisėjų. Teisėjų asociacijos nariais yra ir visi Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjai. Teisėjų asociacija veikia pagal Asociacijų įstatymą ir jos tikslai yra: ginti teisėjų teises, organizuoti teisinio švietimo sklaidą bei renginius, išsakyti savo poziciją dėl teisės aktų, susijusių su teisėjų veikla.
|
|
