|
|
|
Fizinių asmenų bankrotas – galimybė gyvenimą pradėti iš naujo
Jau daugiau kaip metus žmonės, negalintys išbristi iš skolų liūno, turi galimybę kreiptis į teismą su prašymu bankrutuoti – tokias bylas teko nagrinėti ir Kretingos rajono apylinkės teismui. Jo pirmininkas Erikas Jurgutis akcentavo, kad kiekvienu atveju aiškinamasi: žmogus sąžiningai siekė grąžinti skolas ar bankrutuodamas tenori išsisukti nuo atsakomybės už savo lengvabūdišką elgesį.
- Apylinkės teismams pirmiesiems tenka nagrinėti bylas dėl fizinių asmenų bankroto. Kiek tokių bylų atvertė Kretingos rajono apylinkės teismas? - Devynias: 4 atvejais iškeltos bankroto bylos, 3 atvejais atsisakyta tai padaryti, o vienu – tebesprendžiamas klausimas, ar iškelti bankroto bylą. Dar vienu atveju – ieškinys grąžintas ieškovui. Fizinių asmenų bankroto įstatymas buvo priimtas 2012 m. gegužės 10 d., o įsigaliojo 2013 m. kovo 1 d. Mūsų teismą pirmoji byla dėl fizinio asmens bankroto pasiekė jau 2013 metų lapkritį. Iš tiesų apylinkės teismams pirmiesiems tenka taikyti fizinių asmenų bankroto įstatymą ir šiuo klausimu dar nėra susiformavusios teismų praktikos, dar nėra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų. - Kodėl teismas gali atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą? - Kai paaiškėja, kad asmuo yra nesąžiningas – pavyzdžiui, asmuo skolų prisidarė lošdamas, vartodamas alkoholį, turėdamas kitų priklausomybių ar kitaip lengvabūdiškai elgdamasis, jis skolų nesiekė grąžinti ir neieškojo darbo, nesiūlė atsilyginti iš savo turimo turto, nesvarstė kokios nors kitos išeities. Kitaip tariant, žmogus specialiai siekia bankroto, kuris būtų tarsi būdas išsisukti nuo skolų. Tokių atvejų buvo ir mūsų teisme: pavyzdžiui, viena byla buvo nutraukta, nes nustatyta, kad asmenys buvo sveiki, darbingi, tačiau nesistengė užsidirbti pinigų kreditoriams atlyginti, imdami paskolą melagingai nurodė jos paskirtį – vietoj būsto įsigijimo, investavo į rizikingą verslą. - Tad kokie asmenys dažniausiai atsiduria ties bankrotu? - Iš tų bylų, kurios pateko į mūsų teismą, galėtume apibendrinti: tai žmonės, kurie dar prieš krizę ryžosi imti dideles paskolas būstui įsigyti, o vėliau, prasidėjus finansinei krizei, jų jau nebesugeba grąžinti, kad ir kaip to norėtų. Vieni prarado gerai apmokamą darbą, kitiems – iširo šeimos ir t.t. Tad tokiems asmenims bankrotas ir gali būti geriausia ar net vienintelė išeitis atkurti savo mokumą, kitaip tariant – pradėti gyvenimą iš naujo. - Kokios turi būti sąlygos, kad asmuo galėtų bankrutuoti? - Bankroto bylos iškėlimą gali inicijuoti tik pats fizinis asmuo. Privaloma bankroto paskelbimo sąlyga yra asmens nemokumas, o jis konstatuojamas tada, kai asmuo negali įvykdyti finansinių įsipareigojimų, kurių terminai suėję ir kurių suma viršija 25 tūkst. Lt. Bankroto įstatymu gali pasinaudoti sąžiningi fiziniai asmenys, ūkininkai ar individualia veikla besiverčiantys asmenys. - Per kiek laiko paskelbiamas fizinio asmens bankrotas ir kaip vyksta ši procedūra? - Prieš pateikdamas prašymą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, asmuo turi ne mažiau kaip prieš 30 dienų raštu apie savo ketinimus informuoti visus esamus kreditorius. Tad nuo šio momento iki bankroto paskelbimo praeina maždaug pusmetis. Fizinio asmens bankroto procesą būtų galima suskirstyti į keturis etapus. Pirmiausia, fizinis asmuo kreipiasi į teismą dėl bylos iškėlimo. Tuomet, teismui iškėlus bankroto bylą, yra visiškai sustabdoma bet kokia finansinė veikla, fizinis asmuo negali disponuoti turimu turtu – jo parduoti, perleisti, atlikti kitus sandorius. Trečiajame etape fizinis asmuo privalo bankroto administratoriui pateikti mokumo atkūrimo plano projektą, kuris turės būti patvirtintas teisme. Bankroto administratorius pagal tam tikrą eiliškumą ir nustatytus terminus parduoda fizinio asmens turtą ir pradedami dengti fizinio asmens finansiniai įsiskolinimai. Svarbu pažymėti, kad viso plano įgyvendinimas negali užtrukti ilgiau kaip 5 metus. Tad tie reikalavimai, kurie per šį laikotarpį lieka nepatenkinti, dažniausiai yra „nurašomi“. Išimtis daroma tik tiems reikalavimams, kurie susiję su žalos, suluošinimo atlyginimu ir pan. - Kas paskiria bankroto administratorių ir kiek kainuoja jo paslaugos? - Paskiria teismas, tačiau bankroto administratoriaus kandidatūrą siūlo pats fizinis asmuo. Savo administratorių gali pasiūlyti ir kreditoriai, pavyzdžiui, bankas. Visgi dažniau teismas paskiria fizinio asmens pasiūlytą bankroto administratorių, manydamas, kad jis bus sąžiningesnis, nepriklausomas, neveiks priešingai fizinio asmens interesams. Bankroto administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kt. išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui. O jo uždarbio dydis nustatomas pagal bylos apimtį, sudėtingumą. Įprastai uždarbis sudaro apie 2-3 tūkst. Lt ir jis išmokamas iš parduoto fizinio asmens turto. - Kas turi būti surašyta tame mokumo atkūrimo plane? - Jame turėtų būti pateiktos priežastys, dėl kurių fizinis asmuo negali įvykdyti kreditorių reikalavimų, bei numatomos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti, pavyzdžiui, persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kt. Plane taip pat pateikiami kiti aspektai: kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos, bankroto administravimo išlaidų suma, kt. duomenys. - Ar bankrutavus tėvams, nenukenčia vaikai? - Dėl to tame plane ir yra nustatoma suma, kuri reikalinga kiekvieną mėnesį būtiniems poreikiams tenkinti. Teismas kiekvienu atveju vertina, ar reali nurodyta suma maistui, drabužiams, vaikų ugdymui ir t.t. Tik ta pajamų dalis, kuri viršija nustatytą minimalią sumą, keliauja kreditorių reikalavimams tenkinti. Taip pat kreditorių reikalavimai negali būti nukreipti į alimentų mokėjimą. - Ar gali būti taip, kad po 5 metų skolų kupros nusikratęs žmogus vėl galės laisvai prisiskolinti, nes žinos – blogiausiu atveju kreipsis į teismą ir bankrutuos dar kartą? - Tokiu atveju teismas greičiausiai įžvelgtų piktnaudžiavimą. O tai būtų priežastis atsisakyti kelti bankroto bylą.
|
|
