Pramogų taku įamžino tėviškę

Padvariuose, palei Burkštino upelį, ratą suka 5 kilometrų ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas. Jį privačioje žemėje įrengė verslininkas, „Vienkiemio“ kaimo turimo sodybos savininkas Algimantas Šoblinskas.

Algimantas Šoblinskas minutei prisėdo ant savo tako akmens.

Su šiuo žmogumi ne tik susitikti, bet ir kalbėtis nelengva dėl vienos priežasties – jis nuolat turi veiklos, vietoje nė minutei nenustygsta. Nuvežęs parodyti naują visuomenės reikmėms sukurtą, dar vis tobulinamą poilsio ir pramogų oazę, pirmiausia tai vėjo nulaužytų medžių šakų glėbius vieną po kito nešiojo krūvon, tai pundus ne vietoje išaugusių kiaulpienių rovė. „Esu sutvertas darbui“,– juokavo ir pats.

Takas juosia 30 hektarų plotą. Pakeliui – daug tiltelių, suolelių, iškalbingų medžio bei akmens skulptūrų: rikiuojasi nykštukai, dėdukai muzikantai, šmaikščios bobulės, grybai baravykai, iš po krūmų išnyra tai varlė, tai koks ežys ar sraigė, vandens telkinio pakrantėje dėmesį prikausto valtyje sėdintis žvejys ir kiti personažai. „Koks veikėjas man į galvą šauna, tokį paprašau, kad vyrai padarytų“,– sakė Algimantas. Jo nuomone, akmenines skulptūras dar reikės impregnuoti, kad blizgėtų ne tik po lietaus.

Tie meistrai – tai medžio drožėjai nuo Kartenos Vytautas Grundulas ir Jeronimas Ubys, akmentašys iš Budrių Juozas Paulauskas. Su jais, puošusiais ir „Vienkiemio“ sodybos aplinką, A. Šoblinską sieja sena pažintis.

Pavėsinė

Tako pakraščiuose viena po kitos rikiuojasi jaukios pavėsinės su mediniais stalais ir suolais. Pasak šeimininko, jų čia – 14, visas pagal užsakymą pagamino tuo užsiimanti įmonė. „Pavaikščiojus taku ar pasivažinėjus dviračiais, galima su šeima ar draugais prisėsti pailsėti, susikurti laužą, išsikepti šašlykų. „Vietos visiems pakaks“,– sakė A. Šoblinskas.

Kad lankytojų jau ir dabar netrūksta, išduoda išmėtyti saulėgrąžų lukštai, kai kur – popierinės šiukšlės ar koks pamestas tuščias butelis, nors šiukšliadėžių daug, ir jos – ranka pasiekti. Bet dėl nuotaiką gadinančių pėdsakų Algimantas nepyksta, tik apgailestauja – esą tai žmonių kultūros reikalas.

Trisdešimties hektarų žemės plotą, tetinkantį rekreacinėms reikmėms, A. Šoblinskas prieš 10 metų teigia pirkęs iš privataus asmens. Dalį padovanojo dukrai, dalį – sūnui. Trečdalį lėšų, t. y. truputį daugiau kaip 200 tūkst. Lt, Šoblinskai gavo iš Europos Sąjungos, du trečdalius prisidėjo savų. Pirmiausia ir pats, ir pasitelkęs darbininkų, Algimantas ėmė tvarkyti šlaitus bei pašlaites, rovė, vilko menkaverčius medžius, žolynus, krūmus. „Darbo buvo labai daug, ne taip greit, kaip norėjau, sekėsi“,– prisipažino jis. Dviračių ir pėsčiųjų taką tiesti pradėjo prieš ketverius metus. Bet dar ne visi sumanymai įgyvendinti. A. Šoblinsko vizijoje – nauja, jau pradėta įrengti dviračių trasa ekstremalius pojūčius mėgstančiam jaunimui, taip pat – vandeniu užpildyta senoji užtvanka.

Vandens nešėja su kibirais

Kam jam viso to reikia? „Dėl užimtumo. Ateinu čia padirbėti, paukščiai čiulba, man gera gamtoje“,– atsakė. Šioms vietoms A. Šoblinskas jaučia ypatingą nostalgiją ir trauką. „Čia buvo mano gimtieji namai, Burkštino upėje su vyresne seserimi gaudydavom vijūnus“,– į prisiminimus niro Algimantas.

Nugriautos Šoblinskų sodybos vietoje kaip vienintelis simbolis išlikęs kasmet pavasarį žiedais apsipilantis kaštonas, o dabar netoli jo bus ir Algimanto įkurtas kretingiškiams bei svečiams atviras pramogų takas.

• Rašyti komentarą (7)