Koplyčią vis dar gaubia paslaptys

Penktadienį prie grafų Tiškevičių koplyčios, esančios senosiose miesto kapinėse, Kretingos muziejus surengė edukacinę pamoką Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos mokiniams.

Senosiose Kretingos kapinėse restauruotos dviejų grafų Tiškevičių kapų grandininės tvorelės, kryžiai, akmeniniai stulpai. Čia bus atvežta žemių ir pasodinta gėlių.

„Tęsiame projektą „Archeologiniai tyrimai Tiškevičių koplyčioje-mauzoliejuje“. Norime išsiaiškinti ir nustatyti, kas iš garsiosios didikų giminės čia yra palaidoti. Jei bus rasta žmonių kaulų, Vilniaus universitete bus atlikti jų antropologiniai tyrimai. Mums tai – labai svarbu, siekiant papildyti grafų šeimos istoriją“,– sakė muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.

Baigus koplyčios archeologinius tyrimus, bus imtasi kitų darbų. Jau parengtas remonto darbų techninis projektas: bus įrengta ventiliacijos sistema, sutvarkyti pamatai. Identifikavus palaikus, bus atnaujintas I aukštas. Tada koplyčia-mauzoliejus galės atverti duris krašto visuomenei. Pasak direktorės, čia galėtų veikti sakralinio meno ekspozicija, vykti įvairūs renginiai, o svarbiausia – žmonės turėtų galimybę pagerbti garsią didikų giminę. „Grafai Tiškevičiai Lietuvos kultūroje bei istorijoje paliko ryškų pėdsaką: ne tik rūpinosi, kad atsirastų Palangos kurortas, bet pastatė daugelį bažnyčių, padėjo vienuolynams, sukaupė vertingų meno kolekcijų, kuriomis mes šiandien džiaugiamės, įrengė parkus“,– sakė V.Kanapkienė.

Vyriausiasis muziejininkas archeologas Donatas Butkus mokinius supažindino su archeologinių tyrimų metodika, papasakojo, kad miesto architektūros simboliu tapusią neogotikinio stiliaus raudonų plytų koplyčią-mauzoliejų pagal žymaus švedų kilmės architekto Karlo Eduardo Strandmano projektą 1893 m. pastatė paskutinysis Kretingos savininkas Aleksandras Tiškevičius, taip norėdamas pagerbti savo tėvo Juozapo Tiškevičiaus atminimą.

Kretingos muziejaus vyriausiasis muziejininkas Donatas Butkus mokiniams atvėrė grafų Tiškevičių koplyčios paslaptis, papasakojo, kaip vyksta archeologiniai tyrinėjimai.

Muziejininkai mano, kad tos žinios mokiniams – ne tik įdomu, bet gali praversti ateityje. Mokiniai plačiau sužinojo ne tik kaip vyksta tyrinėjimai, bet ir apie archeologo specialybę, kuo archeologija apskritai reikšminga mokslui, ko galima rasti turtingose žemės gelmėse.

Su arčiausiai senųjų miesto kapinių esančia Marijono Daujoto pagrindine mokykla muziejų sieja ir tai, kad mokiniams patikėta prižiūrėti du neseniai atnaujintus Tiškevičių giminės kapus. Šiam projektui įgyvendinti Kretingos rajono savivaldybė skyrė 4 tūkst. Lt. Pasak V. Kanapkienės, atnaujintos kapų grandininės tvorelės, kryžiai, akmeniniai stulpai. Kapavietes restauravo klaipėdietis restauratoriaus kvalifikaciją turintis kalvis Albinas Šeputis ir akmentašys palangiškis Liudvikas Beniušis.

Direktorės teigimu, bus tvarkomi ir kiti kapinėse esantys apleisti garsiosios giminės kapai.

• Rašyti komentarą (4)