|
|
|
Tarptautinis dėmesys grafų Tiškevičių palikimui
Praėjusį savaitgalį į Kretingą buvo atvykęs būrys mokslininkų iš Baltarusijos, tyrinėjančių grafų Tiškevičių giminės istoriją: Kretingos muziejuje surengtoje mokslinėje konferencijoje „Penktieji Tiškevičių skaitymai“ jie supažindino mūsų krašto muziejininkus su jų šalyje atliktais darbais.
Konferenciją atidariusi Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė pasidžiaugė, kad pernai užsimezgę ryšiai su Baltarusijos kultūros ir menų universitetu (BKMU) verčia vis giliau pažvelgti į Tiškevičių giminės svarbą ir reikšmę Europos kontekste. „Ligi šiol ketveri skaitymai buvo surengti Baltarusijoje, o šiųmetinė konferencija surengta Minske ir Kretingoje. Pernai Tiškevičių ir Oginskių gimine besidomintis BKMU profesorius, kultūrologijos mokslų daktaras Aleksandras Smolikas užsuko į Kretingą ir pasiūlė pas mus surengti mokslinę konferenciją“, - apie užsimezgusią bendrystę su mokslo žmonėmis iš Baltarusijos „Pajūrio naujienoms“ kalbėjo V.Kanapkienė. Ji taip pat padėkojo į konferenciją atvykusiam kultūrologui Vilniaus simfoninio orkestro muzikantui Andžej Pileckij už tarpininkavimą. Anot V.Kanapkienės, renginys vyksta išvakarėse Kretingai svarbių datų, nes kitąmet sukanka 140 metų, kai Kretingoje savo rezidenciją įkūrė grafai Tiškevičiai, ir 70 metų, kai mirė paskutinysis šio dvaro paveldėtojas Aleksandras Tiškevičius. A.Smolikas savo pranešime apibūdino Tiškevičių tyrinėjimų Baltarusijoje pasiekimus ir problemas. Tiškevičių giminės pradininku, anot jo, yra laikomas XV a. gyvenusio Kijevo bajoro Kaleniko Miškovičiaus sūnus Timotiejus, vadinamas Tiška, kurio įpėdiniai istoriniuose šaltiniuose jau vadinti Tiškovičiais. Bene svarbiausiu yra laikomas Lohojsko valdų savininkas karališkasis maršalka Vasilis Tiškovič, buvęs Lietuvos Didžiojo kunigaikščio pasiuntiniu Rusijoje ir Aukso ordoje. Jis davė pradžią Lietuvoje gyvenusiai Tiškevičių giminės linijai, pirmiausiai įsikūrusiai Biržuose, vėliau – Palangoje, Kretingoje, Raudondvaryje, Žiežmariuose, Vokėje, Užutrakyje, Lentvaryje. „Mokslo pasaulyje iš Tiškevičių giminės atstovų labiausiai nusipelnė archeologijos tėvais vadinami Konstantinas ir Eustachijus Tiškevičiai, Lohojske įsteigę senienų muziejų, kurį vėliau jie perkėlė į Vilnių“, - pabrėžė A.Smolikas. Baltarusijoje be Lohojsko yra dar du dvarai, kuriuose gyveno ir plačią visuomeninę veiklą puoselėjo grafai Tiškevičiai – Svyslovyčiuje ir Valožine. Yra žinoma, kad vasaros rezidencijoje Svyslovyčiuje, šalia Belovežo girios, veikė garsus Tiškevičių rūmų teatras. Deja, skirtingai nuo grafų palikimo Lietuvoje, Baltarusijoje šie dvarai visiškai sunykę.
Sovietmečiu, anot A.Smoliko, tik pavieniai mokslininkai tesidomėjo Tiškevičių giminės palikuonimis, mat, jie buvo laikomi išnaudotojais feodalais, ir tik pastaruosius du dešimtmečius grafų veikla tyrinėjama plačiai. „Muziejininkų užduotis – surinkti kiek įmanoma daugiau ir įvairesnės medžiagos apie šios garsios giminės gyvenimą, veiklą ir indėlį į Europos kultūrą, mokslą, meną, o atstatyti dvarus – tai jau vyriausybės politika. Tikimės, kad ateityje jie bus atstatyti“, - tvirtino mokslininkas. Konferencijoje pranešimus be A.Smoliko dar skaitė BKMU mokslininkai: istorijos mokslų daktarė Marija Biaspalaja – „Tiškevičių giminė memuaristikoje“, kultūrologijos mokslų kandidatė Volga Sakalova – „Rūmai – semiotinis didikų kultūros komponentas (Tiškevičių rūmai)“, istorijos mokslų kandidatas Piotras Ignatovičius – „Eustachijaus Tiškevičiaus mokslinis kredo“. O viešnia iš Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus – humanitarinių mokslų daktarė Aldona Snitkuvienė - supažindino su grafo Mykolo Tiškevičiaus palikimu Lietuvos rinkiniuose. Kretingos muziejaus direktoriaus pavaduotojas Julius Kanarskas papasakojo apie Kretingos grafų Tiškevičių svarbą miestui bei Lietuvai: jie išpuoselėjo dvaro parką, atidarė pirmąją Lietuvoje hidroelektrinę, nutiesė pirmąją Lietuvoje telefono liniją tarp Kretingos, Plungės ir Rietavo dvarų, o jų įkurtas bei išpuoselėtas Žiemos sodas buvo vienas turtingiausių Europoje.
|
|
