|
|
|
Neužmirštuolėmis pražydusi istorinė atmintis
Gegužės 15 d. Darbėnuose vyko jau tradiciniais tapę Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos renginiai.
Kariuomenės ir visuomenės ryšiai pradėti stiprinti dar prieškario Lietuvoje. Jau tada suvokta, kad ne tik kariuomenė, bet ir visuomenė atsakinga už Tėvynės saugumą. Vėlesnė Lietuvos istorija, okupacija ir partizanų pasipriešinimo kovos įrodė tokios vienybės būtinumą ir prasmingumą. O šiandieninė tarptautinė padėtis, susiklosčiusi dėl įvykių Ukrainoje, dar kartą priminė, jog Lietuvos nepriklausomybės kovų istorija nesibaigė, tik ją kitomis priemonėmis teks rašyti jau kitai kartai. Kaip ir kiekvienais metais, renginiai prasidėjo bažnyčioje, kur buvo aukojamos šv. Mišios už Lietuvos partizanus ir laisvės gynėjus. Po pamaldų visi susirinko prie paminklo Kardo rinktinės partizanams, kur kiekvienai kuopai buvo uždegtos atminimo žvakės ir skambėjo saliuto salvės. Gimnazijos moksleiviai padėjo gėlių prie nukankintų partizanų atminimui pastatyto kryžiaus buvusios NKVD būstinės kieme bei nuvežė prie partizanų žūties vietos Nausėdų miške. Per miestelio centrą įspūdinga eisena nuvingiavo į gimnaziją, kur tradicinė šventė buvo papildyta ir papuošta jau naujais, šiemet užgimusiais akcentais. Į šventę atvyko ne tik nuolat šį renginį pagerbiantis rajono meras Juozas Mažeika, bet ir kiti rajono Savivaldybės, švietimo įstaigų vadovai su būriu bendradarbių. Kaip ir kasmet, buvo sulaukta šaulių, tremtinių, partizanų bei jų palikuonių, bičiulių iš Kretingos, Palangos, Klaipėdos, Skuodo, net ir svečių iš Vilniaus. Pirmą kartą renginiu susidomėjo ir mokytojai istorikai iš Kretingos miesto Pranciškonų bei J. Pabrėžos gimnazijų, Daujoto ir S. Daukanto vidurinių mokyklų. Visus juos į Darbėnus atviliojo neeilinė proga: po galiausiai užbaigtos gimnazijos renovacijos duris vėl atvėrė ir darbą pradėjo atnaujintas gimnazijos Rezistencijos muziejus. Rezistencijos muziejus Darbėnų mokykloje buvo pradėtas kurti 1998 m. rugsėjo mėn., kai Darbėnų bendruomenės narys Stanislovas Burba padovanojo mokyklai iš savų lėšų surinktus eksponatus – fotografijas, straipsnius, knygas, laiškus, prisiminimus ir kai kuriuos autentiškus daiktus iš tremtinių ir partizanų gyvenimo. Muziejaus lankytojų-svečių knygos įrašai liudija jau nuo pirmųjų dienų čia apsilankius gana platų ir margą tiek amžiaus, tiek vietos gyvenime, tiek geografijos atžvilgiu lankytojų srautą. Be Darbėnų, Kretingos ir aplinkinių rajonų mokinių, padėkas ir nuoširdžiausius linkėjimus į knygą įrašė partizanai, tremtiniai bei jų giminaičiai, politikai, tarp jų - garsus mūsų disidentas Antanas Terleckas su žmona Elena, Seimo nariai Saulius Pečeliūnas, Andrius Kubilius, Naglis Puteikis, profesorė muzikologė Irena Aleksaitė su šeima, Vytautas V.Landsbergis (jaunesnysis), Lietuvos šaulių sąjungos vadas, pulkininkas leitenantas Juozas Širvinskas ir kt. Lankėsi muziejuje ir svečiai iš JAV; o 2005 m. didvyriškų Lietuvos dukrų ir sūnų atminimui nusilenkė ukrainietis Volodimir Kovalenko. Paskutinį įrašą prieš uždarant muziejų remontui 2011 m. paliko tuometinė Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Naujam muziejaus gyvenimui juostelę iškilmingai perkirpo S. Burba, partizaninių kovų dalyvis Antanas Juozapas Viluckis, Kretingos rajono meras Juozas Mažeika, Darbėnų gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė. Kilniai tolesnei veiklai palaimino Darbėnų parapijos klebonas Aivaras Pudžiuvelis. Atnaujinto muziejaus darbas prasidėjo turininga konferencija „Jei tėvynė aukos reikalauja“, kurią organizavo Darbėnų gimnazija, Darbėnų seniūnija, vietos kultūros skyrius kartu su partneriais – Kretingos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriumi bei rajono Pedagogų švietimo centru. Beje, ir konferenciją, ir visą renginį atidžiai stebėjo Kretingos turizmo informacijos centro vadovė Valdonė Jocytė, matyt, mintyse jau svarstydama naujo turistinio objekto - Rezistencijos muziejaus - vietą rajono turistiniuose maršrutuose. Konferencijoje buvo perskaityti penki pranešimai. Partizaninio pasipriešinimo Žemaitijoje apžvalgą pateikė viešnia iš Vilniaus Edita Jankauskienė, Genocido ir rezistencijos departamento Istorinių tyrimų programų skyriaus vedėja. Mūsų rajone veikusios Kardo rinktinės istoriją priminė Darbėnų gimnazijos istorijos mokytoja metodininkė (o nuo dabar – ir muziejaus globėja) Rita Tamošauskienė pranešime „Kardo rinktinės partizanai ir jų kova dėl laisvės“. Itin šiltai klausytojai priėmė puikiai paruoštus moksleivių pranešimus. Arūnas Daugintis, Darbėnų gimnazijos mokinys, perskaitė pranešimą apie buvusį darbėniškių kraštietį, Knėžų kaime gimusį ir augusį Kardo rinktinės vadą Kazimierą Kontrimą (darbo vadovė - mokytoja R. Tamošauskienė). Kretingos Pranciškonų gimnazijos mokinys Giedrius Kantaras apžvelgė Žemaičių apygardos partizanų veiklą (darbo vadovė – istorijos mokytoja metodininkė Sigita Jonaitienė), o tos pačios gimnazijos mokinės Marija Neverauskytė ir Goda Račinskytė žvaliu duetu supažindino klausytojus su kito garbingo kretingiškio, LLA Žemaičių legiono įkūrėjo Adolfo Kubiliaus-Adlio didvyrišku gyvenimu ir tragišku likimu (darbo vadovas – istorijos mokytojas metodininkas Vaidas Kuprelis). Po energingų plojimų, skirtų pranešėjams, konferencijos svečiai, klausytojai šeimininkus, o šeimininkai, savo ruožtu, svečius apipylė šiltais padėkos žodžiais, rožėmis, tulpėmis ir... neužmirštuolėmis. Nestigo dovanų ir muziejui. Tuskulėnų „Rimties parko“ memorialinio komplekso vedėja Dovilė Lauraitienė įteikė naujų leidinių apie partizaninį judėjimą. Laikrodį dovanojo Švietimo ir mokslo ministerijos švietimo kokybės ir regioninės politikos analizės skyriaus specialistai Birutė Banevičienė, Kastytis Augaitis, Genovaitė Butkienė. Palangos tremtiniai ir VI kuopos jūrų šauliai įteikė savo darbo stendą su fotografijomis, įamžinusiomis partizanų atminimui skirtus paminklus, o šių eilučių autorė rajono Savivaldybės tarybos narė Jūratė Sofija Laučiūtė muziejui „padovanojo“ siužetą, iš užmaršties prikėlusį sovietų nomenklatūrinį poetą, darbėniškį Joną Šimkų bei jo poetiškiausią, daina tapusį eilėraštį „Pušies šakelė glaudžias į širdį kaip sava...“, kurį, savaip perdirbtą, apvalytą nuo sovietinio tvaiko, dainavo net ir partizanai. Tokia galinga, nugalinti politiką ir laiką, gali būti tik nuoširdžios, neveidmainiškos meilės, meilės Tėviškei, Tėvynei jėga, o Jonas Šimkus, matyt, tikrai mylėjo į pušynus įsisupusius gimtuosius Darbėnus... Pranešimus keitė partizanų dainos, kurias atliko Rūtos Jurgutienės vadovaujamas Kretingos tremtinių choras „Atmintis“ bei Darbėnų gimnazijos mokytojo Alvydo Račkausko suburta instrumentinė grupė. Itin jautriai nuskambėjo Juozo Lukšos-Daumanto laiškai, kuriuos senovinių „liktarnų“ virpančioje šviesoje skaitė jauni vaikinai gimnazistai... Renginio sujaudintas meras J.Mažeika prisipažino: „Nemačiau geresnės pilietiškumo, patriotiškumo pamokos kaip čia, Darbėnuose!“. Šventė tęsėsi gimnazijos etnografiniame kiemelyje, kur, karštai paploję populiariai Darbėnų gimnazijos folkteatro grupei „Dar bėški“ (vadovai Birutė Jašinskienė ir Aurimas Andrijauskas), Kretingos kultūros centro Darbėnų skyriaus liaudiškos kapelos muzikantams (vadovas Petras Pučkorius), renginio dalyviai vaišinosi kaip visuomet gardžia kareiviška koše, dalijosi atsiminimais bei ateities planais. Planų – daug, ypač kai darbo ėmėsi jaunas energingas gimnazijos kolektyvas. Planuojama plėsti muziejaus ekspoziciją, subūrus į šį darbą kuo gausesnį ratą mokytojų ir moksleivių, tobulinti praktinius muziejaus medžiagos įjungimo į ugdymo procesą metodus. Rajono Švietimo skyriaus vedėjas Antanas Sungaila labai teigiamai įvertino darbėniškių ketinimus suburti rajono mokyklas bendram darbui: kartu rinkti medžiagą apie partizanų kovų, žūties vietas rajone, perkeliant duomenis į interaktyvų žemėlapį, kuriuo galėtų naudotis visos rajono mokyklos pilietiškumo ugdymo pamokose. O žilagalviai šauliai, tremtiniai, partizanai džiaugėsi, jog pagaliau jie sulaukė dienos, kai istorinės atminties estafetę iš jų silpstančių rankų perima jaunimas.
Jūratė LAUČIŪTĖ
|
|
