|
|
|
Izraeliečiui Kretinga – per ramus uostas.
Kretingoje, ramioje Kranto gatvėje, gyvenančių Dalios ir Isako Kutzi namo laukujų durų staktos dešinėje pusėje prikalta mezuza – mažytis futliaras su į vidų įdėtu šventu tekstu, išrašytu ant specialaus pergamento. Toks ženklas byloja apie žydų tautybės šeimininkų ryšį su Dievu ir kad Dievas šiuos namus saugo.
Svajonėse – Vilnius „Kretingoje esu vienintelis tikras šios tautybės atstovas, kilęs nuo Tel Avivo. Kadangi daugiau tokių, kaip aš, nėra, savo žmonai oficialiai apsiskelbiau esąs Kretingos žydų prezidentas“, – pokštavo humoro jausmo nestokojantis Isakas. Žmoną Dalią, su kuria susituokė prieš ketverius metus, jis mieliau vadina Dalija. „Taip man gražiau“,– paaiškino. Moteris šaknimis – klaipėdietė. Tačiau Kretingoje seniai susikūrė sau verslą – yra buvusiame „Laisvės“ vilnos audinių fabriko pastate įkurtos įmonės „Imtekso komercija“, siuvančios nuo drėgmės čiužinius saugančias paklodes, vadovė. Likimo keliai lietuvę ir žydą suvedė Vilniuje, kuriame pas draugus svečias iš Izraelio dažnai lankydavosi ir kurį, prisipažino, spėjęs pamilti. Galbūt todėl, sakė, galvoje kirba mintis ne dabar, bet kada nors vėliau persikraustyti gyventi ten. „Traukia didmiesčio šurmulys, koncertai, teatras, geri restoranai, siautulingi naktiniai barai“,– įsisvajojo Isakas. Veiklos nestokoja Nieko keisto, kad šis linksmas, nuolat pokštaujantis amžiaus žydėjimą pasiekęs vyras vis dar pasiilgsta restoranų ir naktinių barų. Tai – praeityje buvęs jo verslas, kuriam atidavė daug energijos, jėgų ir pastangų. Paklaustas, kodėl nebenori to paties daryti Lietuvoje, ant dešinės rankos bevardžio piršto pasukinėjo vestuvių žiedą: „Tada jau šeimai būtų sudie“,– nusišypsojo. Esą restoranų, juolab naktinių barų verslas įpareigoja jame suktis visą parą. Isakas Kretingoje turi kitas pareigas – yra įmonės „Malinka. Sveikata ir grožis“ komercijos direktorius, iš Izraelio į Lietuvą importuoja geros kokybės kūdikių priežiūros prekes, taip pat prabangią kosmetiką, bendradarbiauja su kai kuriomis šia produkcija prekiaujančiomis vaistinėmis. Be to, Klaipėdoje šeštadieninėje mokyklėlėje žydų 5-13 metų vaikus jis moko hebrajų kalbos. „Ten tai aš esu tikras brangininkas“,– rimtą miną nutaisė vyras. O Dalia atskleidė – jo pamokos iš tiesų nekainuoja. Esą žydai, kur bebūtų, visada stengiasi dėl savo tautos vaikų, į juos daug investuoja, nes žino, kad augina naują gydytojų, mokslininkų, inžinierių ir kitų specialistų kartą. Pasak Dalios, ir pilietiškumo žydai mokomi nuo mažens. Neatsitiktinai tiek vaikinai, tiek merginos, sulaukę 18-os, šaukiami tarnauti į armiją. Būti pasiruošusiems ginti savo tėvynę jiems – garbė ir pasididžiavimas. Istorija visada bus tokia Isako teigimu, tarp Nobelio premijos laureatų – apie 40 proc. žydų. „Taip yra dėl to, kad mūsų – daug. Iš tiesų Izraelis nėra didelė valstybė, jame gyvena 8 milijonai žydų, tačiau 17 milijonų jų pasklidę po visą pasaulį“,– aiškino jis. Pasak I. Kutzi, iki Antrojo pasaulinio karo daug žydų gyveno Kretingoje, o Klaipėdoje – net 218 tūkst. Po karo liko tik 9 tūkst. „Daug mano tautybės žmonių išžudyta holokausto metu, kiti išvažiavo. Dabar Klaipėdos žydų bendruomenę sudaro 300 tautiečių. Uostamiestyje yra sinagoga, kurioje kartu su jais meldžiuosi ir aš“,– sakė jis. Holokaustas – juodi, gėdingi istorijos puslapiai. Tačiau, anot I. Kutzi, – nepamirštami. „Praėjusią savaitę, minint šią dieną, važiavau pasimelsti į žydų žudynių vietą Kvecių miškelyje. Nustebau čia neberadęs anksčiau buvusios rodyklės. Pasidarė skaudu – juk čia sušaudyta 700 mano tautiečių, o jokio ženklo, kur ta vieta, kažkodėl nebeliko“,– išgyvenimais dalijosi Isakas.
Svetingi namai Ko Isakui trūksta Lietuvoje? „Saulės“,– trumpai atsakė. Užtat gražesnei dienai pasitaikius, abu su žmona keliauja į Palangą pavaikščioti prie jūros. Dar trūksta žmonių atvirumo, šypsenų. „Jis labai nori bendrauti,– patikslino Dalia.– Išėjęs į kiemą, žiūrėk, jau ir mojuoja kaimynams iš tolo: „Ei, ar ateisit šįvakar pas mus pavalgyti?!.“ – juokėsi ji. Vyras suskubo paaiškinti: esą taip, kaip kitose šalyse, į namus užsukus svečiui, klausiama, ką iš gaiviųjų gėrimų šis gers, žydai visada pasiteirauja – ką valgys? Todėl D. ir I. Kutzi namai nuolat kvepia gardžiais užkandžiais ir karštaisiais patiekalais. Virtuvėje mielai šeimininkauja ir pats Isakas – gamina gausiai prieskoniais gardintus, aštrius, jo tėvynėje įprastus patiekalus, dažnai – ką nors iš vištienos, vynuogių actu šlakstytų arba pagal specialų receptą keptų baklažanų, mėgsta avinžirnius, žaliąsias daržoves. Svečiams visada pasiūloma taurė gero raudonojo vyno ar šlakelis brendžio. Kiekvieną penktadienį čia minima šabo diena, skirta atnaujinti ryšį su Aukščiausiuoju, prisiminti Jo nuopelnus žmonijai ir Izraelio tautai. Prieš sėdant prie padengto stalo, uždegamos dvi žvakės – viena skiriama Dievui, kita – šabui. Pagal žydų papročius, šią ceremoniją visada atlieka moteris- motina, nes, skirtingai negu Lietuvoje, svarbiausia šeimoje yra ji. Isakas sakė dėl to ypatingą pagarbą jaučiąs ir Klaipėdoje gyvenančiai Dalios mamai. Myli „Žalgirį“, bet „serga“ už savo Ši santuoka Daliai ir Isakui – antroji. Abu turi po dukterį. Kaune mediciną studijuojanti lietuvaitė Agnė ir Tel Avive – žydaitė Roni puikiai sutaria, viena kitos pasiilgsta. Isaką Kretingoje aplanko ir kiti giminės, draugai. Pirmąkart iš tiek toli į Lietuvą atkakusiems giminaičiams sunku įsivaizduoti, kur toks Kretingos miestas apskritai yra. „Sakau, keliaukit į šiaurę, sukit kairėn, ten Kretingą ir rasit“,– pokštavo Isakas. Kai pasiilgsta saulės, patys D. ir I. Kutzi kraunasi lagaminus, išsiruošia į prie Viduržemio jūros esančią vyro gimtinę. „Kai mes, atvykę į Izraelį, kam nors pasakom, jog gyvenam Lietuvoje, daugeliui pirmiausia iš atminties išnyra Sabonio arba Šarūno Jasikevičiaus pavardės: „Ooo, taigi jūs - iš Šaro tėvynės?!.“– įspūdžiu dalijosi D. ir I. Kutzi. Isakas, kažkada žaidęs rankinį, labai mėgsta stebėti krepšinio rungtynes. Sunkiausia jam, kai rungtyniauja Tel Avivo „Makabi“ su „Žalgiriu“. „Nors persiplėšk. Myliu aš „Žalgirį“, bet atsiprašau šalia sėdinčių sirgalių lietuvių – širdimi esu už savąjį „Makabi“,– juokėsi jis. * Izraelio valstybė įkurta 1948 metais gegužės 15-ąją. Pagal žydų kalendorių nepriklausomybė kasmet minima skirtingomis dienomis. Šiemet ji paminėta gegužės 6-ąją.
|
|
