Krašto grožis – pro „voro“ akį

Įprasta, kai adrenalino mėgėjai fotografai įamžina įstabiausius žemės kampelius iš paukščio skrydžio – įsitaisę malūnsparniuose, leisdamiesi parašiutu, skrisdami parasparniais, sklandytuvais ar mažais lėktuvais. Tačiau neseniai kretingiškiai pastebėjo didelį skraidantį „vorą“ - nuo žemės valdomą heksakopterį, kuriuo fotografuoja 32-jų fotomenininkas Petras Karpas.

Įgijęs fotografavimo iš paukščio skrydžio patirties Airijoje, Petras Karpas heksakopteriu fiksuoja ir Kretingos vaizdus.

„Voro“ akis - fotoaparatas

„Paleidau savo aparatą viršum Kretingos turgaus – man buvo įdomus tas žmonių šurmulys, neįprastas judėjimas, kažkuo primenantis skruzdėlyną. Aparatas skraidė apie 15 min., o įdomiausia buvo tai, kad po to į mūsų kiemą atėjo vienas vyriškis ir sako: pamačiau neįprastą malūnsparnį ir atsekiau, kur jis nusileido“, - apie tai, kaip heksakopteris stebina praeivius, pasakojo P.Karpas.

Jis jau skraidino aparatą viršum Rotušės aikštės, Pranciškonų gimnazijos tvenkinių, Kretingos miesto stadiono ir juo iš viršaus užfiksavo šių vietovių grožį.

Heksakopteris pakyla ir leidžiasi malūnsparnio principu, - saugiausias atstumas yra 500 m į aukštį ir tiek pat į plotį. Jame įmontuoti kameros ir fotoaparato laikikliai su stabilizavimo sistema, - fotografas aparatą valdo nuo žemės.

P.Karpo žodžiais, vienos fotosesijos metu, kuri įprastai trunka 15 min., padaroma apie 100 – 150 kadrų, tačiau atrenkami vos 3-5 labiausiai pasisekę.

Ką tik sugrįžęs iš Airijos, kur praleido 6 metus, P.Karpas vos prieš mėnesį apsigyveno Kretingoje, ir nuo šiol jį domina mūsų rajono, Šventosios, kur užaugo, bei Palangos vietovių vaizdai. Geriausias nuotraukas jis ketina išleisti atskiru albumu. Tai būtų jau antrasis jo meninis albumas, - pirmąjį paskyrė jį užbūrusiam Airijos kraštovaizdžiui.

Kelerių metų darbas – 96 įstabiausių Airijos vietovių nuotraukos – sudėtas į šį albumą.

Pradžia - su „šarka“

„Kai pabandžiau fotografuoti iš aukščio, buvau visiškai nepatyręs fotografijoje. Likimas mane suvedė su žmogumi, kuris gerai pažinojo Lietuvos verslininką bei projekto „Fotoskrydis“ įkūrėją Kęstutį Fedirką, kuris žavėjo nuotraukomis iš paukščio skrydžio jo paties pasigaminta „šarka“, - pasakojo fotografas. – „Šarka“ - tai toks lėktuvėlis, kurį iš rankų paleidus, į rankas jis ir grįžta. „Šarkos“ liemuo – 1,4 m, o sparnų plotis – 2 m.Vaizdus iš aukščio fiksuoja taip pat jame įtaisytas fotoaparatas. „Šarka“ tarp fotografų išpopuliarėjo neseniai, jį užsidegiau išbandyti ir aš. Dviese su draugu Liutauru Kepeniu Kaune užsisakėme „šarką“. Belaukdamas, kol atgabens ją į Airiją, sėdėjau prie kompiuterio ir mokiausi jos valdymo judesių“. Petrui prireikė ir masyvaus automobilio, kuriuo galėtų gabentis „šarką“ į kalnuotas Airijos vietoves, prie apgriuvusių piliaviečių, akmenuotų bažnyčių. Jo žodžiais, buvo labai svarbu susipažinti su konkrečiomis vietovėmis, kur jis paleisiąs „šarką“, – tekdavę naršyti po internetą, kad žinotų vietos ypatybes, atsižvelgti į tądien vyraujančią vėjo kryptį.

„Airijoje 50 km atstumu gali patekti į visiškai kitokį kraštovaizdį – iš lygumų į kalnus, prie vandenyno skardžių, akmens masyvų arba atvirkščiai. Mane įtraukė šių vietovių mistinė didybė: begalės pilių, kryžiaus formos bažnyčios. Esmė ir yra tai, kad visas šis grožis labiausiai pasimato tik iš viršaus. Šis pomėgis, leidęs pažvelgti į šią šalį kitaip, vertė pamilti ją, tačiau trauka tėviškei buvo stipresnė už meilę Airijai“, - neslėpė P.Karpas.

Jo gebėjimus neįprastoje fotografijos srityje, neslėpė pašnekovas, kaip ir nuotraukų kokybę pastebėjo ir teigiamai įvertino naujojo metodo išradėjas K.Fedirka.

Airijos grožį atvėrė turistams

Per 3 metus iš paukščio skrydžio Airijoje darytos nuotraukos – jų yra 96 – publikuotos 2 tūkst. egzempliorių tiražu išleistame albume „Undiscovered Ireland. The third largest island in Europe“ (Neatrastoji Airija. Trečioji pagal dydį Europos sala“).

Šiame meniniame fotoalbume be P.Karpo nuotraukų yra ir 30 jo bendražygio L.Kepenio fotografijų. Pašnekovo teigimu, albumas yra noriai perkamas turistų Airijoje, mokyklose naudojamas kaip vaizdinė priemonė. Tačiau šiandieną visgi Petras apgailestauja, kad albumą išleido 3 kalbomis – anglų, prancūzų ir lenkų, nors pats yra lietuvis.

„Iš pat pradžių pagalvojau, kam skiriu šį albumą. Į Airiją keltu atplaukia daug prancūzų turistų, kurie nemoka anglų kalbos. Airijoje dirba daug lenkų, bet jie taip pat nesivargina išmokti angliškai. O va lietuviai, vos atvykę į svečią šalį, stengiasi kabintis, pramokti bent svarbiausių frazių. Tai ir lėmė mano pasirinkimą. Tačiau šiandieną esu Lietuvoje, ir savo meną noriu populiarinti čia. Todėl albume, kurį parsivežiau ir į gimtinę, tikrai reikėjo ir lietuviško teksto“, - savikritiškai kalbėjo fotomenininkas.

• Rašyti komentarą (6)