|
|
|
Ministras pažėrė brangių naujovių ir realių pažadų
Praėjusį penktadienį Kretingos rajono savivaldybėje lankėsi Respublikos aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, viceministras Linas Jonauskas, ministerijos kancleris Robertas Klovas. Svečius atlydėjo LR Seimo narė Jolita Vaickienė. Jie susitiko su rajono vadovais, Savivaldybės skyrių atsakingais specialistais, Kretingos miškų urėdijos, Aplinkos apsaugos agentūros, įmonės „Kretingos komunalininkas“ vadovais, rajono tarybos komitetų nariais.
Įžvelgia statybininkų boikotą Ministras domėjosi, kaip vykdomas Teritorijų planavimo įstatymas bei nauji poįstatyminiai aktai, kaip Kretingoje sekasi gyvenamųjų namų renovacija ir kodėl kaimyninėje Palangoje rangos darbų nupirkta 10-čiai ar 12-ai namų, o Kretingoje – tik vienam. Ministrui rūpėjo atliekų tvarkymo problemos, taip pat – vandenvalos investiciniai projektai, jis paaiškino, kokios naujovės laukia nauju finansiniu laikotarpiu. Viena naujovių – savivaldybės, teikdamos vandenvalos projektus, turės pateikti analizę, kuris variantas ekonomiškai geriausias – ar gyvenvietę prijungti prie centralizuotų vandentiekio tinklų, ar įrengti vietinę valymo sistemą keletui namų, o gal kiekvienam namui statyti po atskirą vandens valymo įrenginį. Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus Virginijaus Domarko, renovacijos proceso Palangoje ir Kretingoje lyginti negalima, nes skirtingos sąlygos. Pirmiausia Palangos gyventojai skiriasi kontingentu ir turtine padėtimi. Kretingoje 85 proc. kurui naudojama bioenergija, vienos kilovatvalandės šilumos kaina yra 21,11 ct be PVM. Atrenkant renovuoti namus, vienas kriterijų buvo reikalaujamas šilumos energijos kiekis kvadratiniam metrui ploto apšildyti. Direktoriaus teigimu, daugelis kretingiškių yra patys namus renovavęsi – naujai perkloję stogus, susidėję langus, įsirengę šilumos punktus, be to, kiekviename name galima patiems gyventojams šilumą reguliuotis. „Šilumos kaina apskritai Kretingoje nėra didelė, lyginant su kitomis šalies savivaldybėmis, juolab su Palanga, kur skaičiai – dvigubi. Todėl mūsų žmones įtikinti, kad po renovacijos labai daug sutaupytų, – nelengva“,– sakė V. Domarkas. Direktoriaus nuomone, ne tik Kretingos, bet ir kitiems rajonams problemų kyla dėl renovacijos investicinių projektų kokybės. „Konkurso sąlygos – standartinės, būtų gerai į jas įtraukti ir kokybės reikalavimus“,– siūlė V.Domarkas. Direktorius atsakė ministrui, kodėl Kretingoje rangos darbai nupirkti tik vienam namui: „Ačiū Dievui, nors vienam. Triskart buvo skelbiami konkursai Centrinėje pirkimų organizacijoje (CPO), tačiau norinčių dirbti rangovų neatsirado“. Jis apgailestavo, kad CPO konkursuose negali dalyvauti rajoninio lygmens nedidelės organizacijos. „Rajone turime kelias, kurios pajėgtų renovuoti gyvenamuosius namus. Lieka viltis, kad jos dalyvaus mūsų paskelbtuose viešųjų pirkimų konkursuose – tokiu keliu dabar ketiname eiti“,– kalbėjo direktorius. Ministras prasitarė apie stambių statybinių organizacijų boikotą. „Pasinaudodamos situacija, jos stengiasi „išlaužti“ kuo didesnes darbų kainas. O aš pasakiau: aukštesnių nebus. Specialiai renovacijai yra išleistas naujas kainininkas, kuriame nustatytos labai geros kainos, į jas įskaičiuotos darbo užmokesčio kėlimo tendencijos. Jei statybinės organizacijos nesutinka, tegul specialistai žiūri, diskutuoja. Jei ne – ne, dirbs kiti“,– kalbėjo ministras. Ragina būti vieningiems Meras Juozas Mažeika pristatė atliekų tvarkymo politiką rajone. Klaipėdos miesto savivaldybė valdo 80 proc. Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) akcijų paketą. Likusios 6 smulkios apskrities savivaldybės valdymui įtakos neturi, išskyrus po vieną esminių klausimų nesprendžiantį balsą akcininkų susirinkime. Meras sakė, kad rudenį KRATC valdybos vienašališkai padidintas vadinamasis vartų mokestis su tuo nesutinkančias savivaldybes įklampino į teismus ir skolas, o padidintas atliekų rinkliavos mokestis užgulė gyventojų pečius. „Pageidaujame, kad KRATC valdymui įtaką darytų ministerija, nes vienašališki procesai toliau negali vykti“,– įsitikinęs J. Mažeika. „Mano patarimas: sistema nepatenkintoms savivaldybėms vienytis, skatinti Seimo narius, kad, nepriklausomai nuo partijų, pozicijų ir opozicijų Seime jie palaikytų mūsų parengtą Atliekų tvarkymo įstatymo projektą, kurį esame pateikę. Jame numatytas ir struktūrinis pakeitimas KRATC valdyme“,– kalbėjo ministras. Atliekų tvarkymas dar brangs Nuo 2016 m. įvedama konteinerinė atliekų tvarkymo sistema. Visi gyvenamosios paskirties objektai už šiukšlių išvežimą turės mokėti abonentinį ir kintamąjį mokestį, skaičiuojamą nuo konkretaus būsto išmetamų atliekų kiekio. „Abonentinis mokestis turėtų būti solidarumo mokestis, jis bus naudojamas sistemai, infrastruktūrai išlaikyti“,– akcentavo ministras. Kretingos savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojas Alvydas Poškys teigė, kad Kretingoje ir taip įgyvendintas solidarumo mokestis. Gyventojams jis skaičiuojamas ne nuo ploto, o nuo prisiregistravusių bute asmenų skaičiaus. Pavaduotojas abejojo, ar, skaičiuojant mokestį pagal atliekų kiekį, dalis žmonių, ypač gyvenančių individualiuose namuose, neslėps kiekio, ar nebus grįžta dešimtmečiu atgal, kai šiukšlių būdavo pilni miškai ir pakelės. V. Mazuronis pareiškė, kad tie, kurie grįš į praėjusį dešimtmetį ir terš gamtą, už tai brangiai mokės. A. Poškio nuomone, naujoji atliekų mokesčio skaičiavimo metodika turės įtakos vietinės rinkliavos mokesčio didėjimui ne mažiau kaip 50 proc., kadangi didelės investicijos reikalingos ir aprūpinant gyventojus konteineriais. Iki 2016 m. visas namų valdas siekiant aprūpinti individualiais rūšiavimo konteineriais, jų reikia 7,5 tūkstančio. Tai kainuoja apie 2 mln. Lt. Iš savo lėšų to padaryti Savivaldybė nepajėgs. Ministras paaiškino, kad apsirūpinti konteineriais galimybė yra iš 2 šaltinių – per Aplinkos ministeriją ir per gamintojus-importuotojus. „Sudarytas grafikas, yra investicijos, jūsų regionas per ministeriją bus aprūpintas“,– pažadėjo V. Mazuronis. J. Vaickienė Kretingos savivaldybės specialistus paragino atvažiuoti į Aplinkos ministeriją ir su ten dirbančiais specialistais panagrinėti, ar būtina įgyvendinti naująją atliekų tvarkymo metodiką, jei kretingiškiai mano kitaip. Sklypus registruoti privers Kaip rajone taikomas naujas Teritorijų planavimo įstatymas, kalbėjo vyriausioji architektė Ina Sviderskienė. Meras ir administracijos direktorius kėlė problemą, kad gyventojai keičia sklypų paskirtį iš žemės ūkio į gyvenamosios paskirties, o suformavus sklypus, jų neregistruoja Registrų centre ir nemoka priklausančių mokėti mokesčių. Neretai tie sklypai būna apleisti, piktžolėti, neprižiūrimi. Ministras Savivaldybės specialistus paragino pagalvoti, pasitarti, per kiek laiko tokie sklypai turėtų būti įregistruoti, ir pažadėjo pataisyti Teritorijų planavimo įstatymo poįstatyminį aktą. Statybų skyriaus vedėja R. Lukauskienė kėlė problemą – prie jau esančio objekto pristačius mažą priestatuką – nesudėtingą statinį – Registrų centras jo neregistruoja, reikalauja viso pastato rekonstrukcijos projekto. Anksčiau reglamente būdavo, kad, jei nesudėtingas statinys neviršija 10 proc. viso pastato, tai jis nelaikomas objekto rekonstrukcija. V. Mazuronis paprašė reglamentą jam persiųsti, kad galėtų jį pertvarkyti. Ieško šiaudo „Rasos“ sodams Sovietiniais laikais rajone, Minijos upės slėnyje esančiuose „Rasos“ soduose kūrėsi Klaipėdos miesto gyventojai. Kasmet upė keičia vagą, koreguoja krantus. Pasak administracijos direktoriaus pavaduotojos Danutės Skruibienės, gyventojams pavojus būti apsemtiems iškilo dar 2011 metais. „Surengėme ekstremalių situacijų komisijos posėdį, ieškojome būdų žmonėms pagelbėti. Parengtas techninis projektas, bet konkretiems darbams reikia apie 600 tūkst. Lt. Kreipėmės į įvairias ministerijas, atsakymai – skirtingi, jos siuntinėja viena pas kitą“,– dėstė pavaduotoja. Ministras svarstė galimybę lėšų prašyti iš Vyriausybės rezervo.
|
|
