Viena kario išgyvenimo diena

Iš priešo subombarduoto štabo kariai šarvuočiais traukiasi į užnugarį. Jiems tenka įveikti daugybę užduočių: praeiti sprogmenimis nusėtą lauką, paskubomis be degtukų įsižiebti ugnį ir pasiruošti maistą, pastebėti artėjant priešą ir kautis su juo. Pagal tokią legendą Rukloje, Jonavos rajone, įvyko Lietuvos kariuomenės surengtas „Žurnalistų žygis 2014“, kuriame dalyvavo regioninės žiniasklaidos atstovai.

Kaip pastebėti užmaskuotas kliūtis, mokė profesionalūs instruktoriai, patys dalyvavę ne vienose karinėse misijose.

Mokė praėję ugnį ir pragarą

Atvykus į Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko teritoriją, žurnalistai pirmiausiai buvo supažindinti su karių tarnybos vietomis.

O po pravesto instruktažo, persirengę kareiviškomis uniformomis, trimis šarvuočiais M113 jie buvo išgabenti į Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymų centro (SP JLMC) išgyvenimo pratybų vietą – Gaižiūnų poligoną.

Misijas Afganistane, Gruzijoje bei kituose karštuose pasaulio regionuose praėję profesionalūs instruktoriai mokė šiuolaikinio partizaninio karo pagrindų: kaip pastebėti sumaniai paslėptus sprogmenis, kaip pasigaminti maistą ir pailsėti priešo apsuptyje.

Pratybų kulminacija – šaudymas poligone į 100 m taikinius iš prieštankinio granatsvaidžio CARL GUSTAF, naudojant adapterį, lengvojo kulkosvaidžio FN MAG bei automatinio šautuvo G36.

Pratybų metu poligone žurnalistus aplankė ir teisingos kovos naujienų bei informacijos fronte palinkėjo krašto apsaugos ministras Juozas Oleka.

Po pratybų sugrįžus į SP JLMC, kur rengiami profesionalūs kariai, tarnaujantys valstybės apsaugos tarnybose, o taip pat – į misijas siunčiami kariai, šio centro viršininkas Aleksejus Gaiževskis žurnalistams padėkojo už tai, kad šie suvažiavo iš įvairių Lietuvos vietų ir pasiryžo nors minimaliai išbandyti kario kasdienybės skonį. Jis pabrėžė, kad Lietuvos kario vertybės – patriotizmas, ištikimybė, pasiaukojimas ir sąžiningumas, drąsa, pagarba, principingumas ir garbė, kilusios iš kario priesaikos, įprasmina kario tarnybą Tėvynės labui. „Mums labai reikia savo šalies piliečių palaikymo ir žinojimo, kad savo pavojingame darbe nesame vieni, - už savo tėvynę, jos žmones mes pasirengę paaukoti savo gyvybes, ir tas žinojimas suteiks mums ryžto ir stiprybės“, - pabrėžė A. Gaiževskis.

Šarvuočių kolona laviravo tarp „sprogmenų“.

Į žygį – su 45 kg kuprine

Rukloje jau 16 metų veikia Jonušo Radvilos mokomasis pulkas (MP), kuriame vykdomas pradinės privalomosios kario tarnybos karių bazinis parengimas (BKM).

Dalis BKM praėjusių karių – tokių yra 20–25 proc. - įsilieja į profesinės kario tarnybos gretas, 75 – 80 proc. išeina į rezervą. Iš viso per metus parengiama 1,6 tūkst. asmenų.

„Mokymai vyksta visus metus: sakoma, kad gero ir blogo oro kariui nebūna, yra tik prastai pasirinkta apranga“, - teigė MP S2/S3 skyriaus viršininkas kapitonas Marius Petraitis.

BKM trukmė - 12 savaičių, arba 600 val. Iš jų daugiausiai – 243 val. – skiriama taktikai: kaip pasirinkti maskuotę, išmokti išsimiegoti laukuose bet kokiomis sąlygomis, suformuoti individualius ekstremalaus išgyvenimo įgūdžius. 150 val. skiriama fiziniam pasirengimui, nes kariai į žygius išeina su sunkia ekipuote, kuri visiškai sukomplektuota sveria net 45 kg.

Čia mokomi ir Karo akademijos studentai bei kariai savanoriai. Baziniai kario savanorio mokymai trunka 3 savaites, arba 105 val.

„Kiekvienas, atėjęs į BKM, per 5 dienas privalo apsispręsti, pasilikti čia ar ne. Pasitraukia maždaug penktadalis asmenų, kurie neatlaiko fizinių krūvių bei disciplinos. Amžiaus cenzo nėra, tačiau ligi šiol vyriausias asmuo buvo 36 metų“, - pasakojo M. Petraitis.

Anot jo, į vieną kursą iš 70 asmenų gali būti priimta tik 10 pačių ištvermingiausių merginų, nes didesniam jų skaičiui poligone nepritaikytos gyvenimo sąlygos. Mokymuose nėra merginų ir vaikinų, - yra tik kariai. Reikalavimai merginoms, beje, tokie pat, kaip ir vaikinams. Pagal ištvermę jos netgi pranoksta vaikinus, nusileidžia tik fizine jėga. Žygyje nešant kuprines, vaikinai joms draugiškai patalkina, nes pasitaiko, kad kuprinė sveria vos ne tiek pat, kiek ir pati mergina“, - pajuokavo kapitonas.

Šaudymai iš granatsvaidžių CARL GUSTAV

Partizaninis karas miestuose

Šiandieną Lietuvos kariai, M.Petrausko žodžiais, yra apginkluoti švedų, vokiečių ginklais, o kariavimo taktika perimta iš britų. Tačiau taip pat yra naudojama JAV bei Švedijos mokomoji metodinė medžiaga. Į žurnalistus dominantį klausimą, jeigu kiltų karas Lietuvoje, koks jis būtų šiandien, M.Petraitis atsakė: „Tai būtų partizaninis karas. Tačiau šiandieną partizaninis karas laukuose nebevyksta, jis persikelia į miestus, kur išvystyta infrastruktūra, kur koncentruojasi daugiau žmonių. Tokio karo koncepcija – teritorinė gynyba mažomis mobiliomis grupėmis“, - tvirtino kapitonas.

Anot jo, vadinamieji žalieji žmogeliukai Ukrainoje – tai vienas iš naujų šiuolaikinio karo metodų.

FAKTAI

Lietuvos kariuomenės Jonušo Radvilos mokomasis pulkas įkurtas 1998 m. spalio 1 d.

2000-ųjų vasario 21 d. pulkas pavadintas Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos, XVII a. Lietuvos kariuomenės lauko pajėgų vado, vardas.

1999 - 2008 m. bazinius karinius kursus baigė per 27 tūkst. privalomosios karo tarnybos karių.

Nuo 2009 m. ligi šiol rengiant rezervą ir atranką į profesionalią Lietuvos kariuomenę jau parengta per 2 tūkst. karių.

BKM kasmet praeina 1,6 tūkst. karių.

• Rašyti komentarą (0)