|
|
|
„Kretingos vandenys“ – Seimo narės akiratyje
Yra pavojus, kad Grūšlaukės, Jokūbavo ir Salantų miesto (tąsai) vandentvarkos projektams nebus skirta apie 19 mln. Lt ES parama ir šių vietovių gyventojai liks be šiuolaikiškų vandens bei nuotekų sistemų. Tą patvirtino šių projektų įgyvendinimu susirūpinusi kretingiškių išrinkta Lietuvos Respublikos Seimo narė, Audito komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė. Seimo narė susidomėjo ir Savivaldybės kontrolierių atlikto bendrovės „Kretingos vandenys“ veiklos audito medžiaga bei išvadomis. „Pajūrio naujienoms“ J. Vaickienė teigė: - Svarstau galimybę prašyti, kad Viešųjų pirkimų tarnyba įvertintų Grūšlaukės, Jokūbavo ir Salantų vandentvarkos projektų rangos darbų pirkimo teisėtumą. Šiuos – apie 19 mln. Lt vertės – darbus laimėjo bendrovė „LitCon“. Tai buvusi „Pireka“, kuri pakeitė pavadinimą į „LitCon“. Praėjusią savaitę sužinojau, jog Grūšlaukės, Jokūbavo ir Salantų vandentvarkos projektai nepateko į patvirtintų finansuoti sąrašą. Kai tą sužinojau, suskatau ieškoti galimybių, kad juos į sąrašą įrašytų. Tuo pačiu aiškinausi, kodėl jie buvo išbraukti. Mano spėjimu, svarbiausia to priežastis buvo rangos darbų viešųjų pirkimų rezultatas, o tiksliau – rangos darbų pirkimo konkurso nugalėtojas „LitCon“ – bendrovė, kuri dabar yra teisiniuose ginčuose. Prieš tapdama Seimo nare, kai dirbau Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktore, Savivaldybė su bendrove „Pireka“ irgi turėjo teisinių ginčų dėl Darbėnų Baltkalnio kapinių statybos. Kapinių įrengimo darbus laimėjusi „Pireka“ neatliko planuotų darbų ir išnaudojo jiems skirtus pinigus. Tuomet teko kreiptis į teismą, kad „Pireka“ atlygintų Savivaldybei padarytą žalą. Kai palikau Savivaldybės administracijos vadovo postą, teismo procesas tebevyko. Teismas baigėsi abiejų šalių taikos sutartimi: bendrovė „Pireka“ Savivaldybei sumokėjo 30 tūkst. Lt, vietoj 130 tūkst. Lt pateiktų ieškinyje. Dėl Grūšlaukės, Jokūbavo ir Salantų vandentvarkos projektų išbraukimo iš finansuojamų projektų sąrašo kreipiausi į aplinkosaugos ministrą Valentiną Mazuronį. Ministras atsižvelgė ir gegužės 2 d. pasirašė įsakymą, suteikiantį antrą galimybę startuoti šiems projektams, bet pareikalavo iš „Kretingos vandenų“ papildomų dokumentų prie paraiškos, kuriuos gavę paraišką vertins dar kartą. Savivaldybei, jos įmonei „Kretingos vandenys“ siekiant Grūšlaukės, Jokūbavo ir Salantų vandentvarkos projektams gauti ES paramą, vertėtų pasirūpinti abejotino rangovo pakeitimu. Mano abejones dėl rangos darbų pirkimo konkurso, kurį laimėjo „LitCon“, skaidrumo sustiprina pačių „Kretingos vandenų“ darbuotojų man atsiųstas anoniminis skundas, kuriame teigiama, jog konkursas buvo neskaidrus. Pavyzdžiui, darbuotojams buvo liepta atgaline data pasirašyti konkurso protokolus. Susipažinau ir su „Kretingos vandenų“ veiklos auditą atlikusių Savivaldybės kontrolierių ataskaita. Tai kelia dar daugiau abejonių ir dėl kasdienės įmonės veiklos skaidrumo. Galbūt tie pažeidimai, kuriuos nustatė kontrolieriai, yra tik dėl aplaidumo ar negebėjimo vadovauti. O gal po visa ta netvarka slepiasi ir kitokie dalykai? Planuoju dalyvauti gegužės mėnesio Savivaldybės tarybos posėdyje, kuomet pakartotinai bus svarstoma „Kretingos vandenų“ direktoriaus Gedimino Valinevičiaus veiklos ataskaita. Tikiuosi išgirsti tvirtą Savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto poziciją dėl šio reikalo, taip pat ir administracijos direktoriaus Virginijaus Domarko, kuris tiesiogiai yra atsakingas už Savivaldybės įmonių ir vienos iš jų – „Kretingos vandenų“ – veiklą. Su Savivaldybės kontrolierių „Kretingos vandenyse“ atlikto audito ataskaita supažindinsiu ir kitų atitinkamų Valstybės institucijų atstovus, kad kuo mažiau liktų abejonių, ar reikia kreiptis į FNTT (Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, - aut. past.) ar netgi STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba, - aut. past.). To gali prireikti, jeigu Savivaldybės valdžia į tai, kas vyksta „Kretingos vandenyse“, žiūrės pro pirštus.
|
|
