|
|
|
Įvertino Europos Sąjungos projektų naudą
Nors rajono mero ir Savivaldybės administracijos ataskaitų išklausę karteniškiai patikino, jog problemas geba išsispręsti savam kieme ir kaimyniškai, tačiau dėl poros klausimų jie paprašė rajono vadovų pagalbos. Labiausiai karteniškius erzina tai, kad miestelyje nėra viešojo tualeto ir per mažai dėmesio skiriama Minijos krantinės priežiūrai.
„XXI amžius, ir nėra viešojo tualeto. Vairuotojai piktinasi, o ir keleiviams viešasis tualetas labai reikalingas. Į ką panašu, kad mamos savo vaikus turi sijonais pridengti?“ - opią Kartenos problemą iškėlė Eugenija Sabutienė. Kretingos rajono meras Juozas Mažeika pripažino, jog viešasis tualetas Kartenai yra būtinas, ir paprašė, kad administracijos direktorius Virginijus Domarkas išsiaiškintų apie galimybę jį įrengti kartu su naująja autobusų stotele, kurią ketinama jau netrukus pastatyti. Dar vienas klausimas, kurį E. Sabutienė iškėlė, – Minijos krantinės priežiūra, nes jai skiriama per mažai dėmesio. J. Mažeika teigė, kad Minijos krantinės savo nuožiūra tvarkyti negali, tačiau pažadėjo pasidomėti, kokie yra Salantų regiono parko planai. Pasidžiaugę, kad daugiau iš karteniškių paklausimų nesulaukė, kad jie, kaip ir patys prisipažino, problemų neskuba nešti svetur, o jas geba išsispręsti tarpusavyje, rajono vadovai vietinius pagyrė už gražiai tvarkomas sodybas, kurios puošia ir taip gamtos grožiu apdovanotą gyvenvietę. Vilčių teikia ministerija Rajono meras Juozas Mažeika, jo pavaduotojas Vytautas Ročys, administracijos direktorius Virginijus Domarkas bei jo pavaduotoja Danutė Skruibienė jau apsilankė visose rajono seniūnijose, kur, susitikę su gyventojais, pristatė jiems savo veiklos ataskaitas už 2013 metus. Su jomis gyventojai gali susipažinti ir Savivaldybės internetiniame tinklapyje. Per ataskaitos pristatymą Kartenoje didžiausias dėmesys buvo skiriamas mokesčio už vietinę rinkliavą kainos kaitai bei europiniams projektams, kurie įgyvendinti mūsų rajone. J. Mažeika paaiškino, kad rinkliavą – nuo 5,90 Lt iki Lt 8,30 Lt vienam asmeniui per mėn. - teko branginti, nes Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) padidino vadinamąjį vartų mokestį. Šis nuo 54,09 Lt už 1 toną šiukšlių, priimamų į sąvartyną, buvo pakeltas iki 79 Lt, o nuo šių metų sausio 1 d. – 122,71 Lt. „Lietuva įsipareigojo Europos Sąjungai iki 2016 metų sumažinti atliekų kiekį perpus. Taigi mes vietoj vidutiniškai į sąvartyną pristatomų 16 tūkst. tonų, begalėsime atvežti 8 tūkst. t. Mažinant atliekų kiekį, dalį jų nutarta deginti – tam pastatyta Klaipėdos termofikacinė jėgainė „Fortum“. Dėl deginimo proceso ir išaugo išvežamų atliekų kaina“,- paaiškino J. Mažeika, perspėjęs, kad vietinės rinkliavos mokestis ateityje Kretingos rajono gyventojams gali dar labiau kilti. J. Mažeika, o taip pat ir jį vėliau papildęs V. Ročys pasidalino žiniomis, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija planuoja reguliuoti kainų politiką ir atliekų tvarkymo srityje. „Gali būti, kad ministerija į tokius atliekų tvarkymo centrus, kaip KRATC, deleguos ir savo atstovus“,- sakė J. Mažeika. Jis kartu su V. Ročiu patikino, kad per planuojamą aplinkos ministro Valentino Mazuronio vizitą Kretingoje jie turės jam nemažai klausimų ir pasiūlymų. Sprendimas pasiteisino Dar viena veiklos sritis, kurią pristatydamas ataskaitą akcentavo J. Mažeika, – apleistų teritorijų tvarkymas. Apsikuopti savininkus privertė rajono tarybos nustatytas didesnis – 4 proc. vietoj 1 proc. – mokestis už apleistą žemės sklypą. „Taryba padarė teisingą žingsnį,- rezultatais džiaugėsi J. Mažeika. – Širdį skauda tik dėl žemės ūkio paskirties žemės, kurios šeimininkus įpareigoti imtis tvarkos Savivaldybė neturi kompetencijos. Žemės ūkio paskirties žemė turi būti dirbama, nešti naudą, o ne apeiti karklynais.“ V. Domarko pastebėjimu, teigiamų rezultatų davė ir padidintas mokestis už apleistus pastatus – pastebimai gražėja Kretingos miestas bei rajono gyvenvietės. Teigiamai J. Mažeika įvertino ir tai, kad savivaldybėms buvo perduota funkcija skirstyti socialines pašalpas – tad seniūnijose buvo sudarytos specialios komisijos. V. Domarkas pasidalino geromis žiniomis ir iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos – pavyks renovuoti ir Šventosios gatvę. Planuose – ir J. Jablonskio gatvės sutvarkymas, Žemaitės alėjos rekonstrukcija. Siūlo išnaudoti europinę paramą Supažindinęs su rajono biudžeto statistika, J. Mažeika teigė, kad lėšos skiriamos tik būtiniausiems poreikiams, tarp jų – ir Europos Sąjungos projektams įgyvendinti. „Prie projektų turime prisidėti ir mes – 10 proc. ar daugiau, o pritrūkę pinigų, einame į banką paskolos, nes kitaip projektai liktų neįgyvendinti. O puikiai suprantame, kokie jie yra reikalingi ir svarbūs mūsų rajono gyventojams“,- teigė J. Mažeika, pasidžiaugęs, kad per europinius projektus buvo renovuotos švietimo įstaigos, atnaujintos viešosios erdvės, išgražintos gyvenvietės – Salantų, Darbėnų, Kūlupėnų ir kt. „Švenčiant 10 metų įstojimo į Europos Sąjungą sukaktį, džiaugiuosi matydama, kokie projektai buvo įgyvendinti mūsų rajone, ir šiek tiek apgailestauju, kad vis nepasiseka gauti finansavimo slaugos ligoninei. Tačiau rankų nenuleidžiame ir tikimės, kad šiuos planus pavyks įgyvendinti“,- teigė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Danutė Skruibienė. V. Domarkas, apžvelgęs projektus Kartenoje – vandentvarkos projektą, statomą kultūros skyrių, mokyklos-daugiafukcinio centro pertvarką, patikino, kad ieškoma galimybių ir tiltui sutvirtinti, o tam reikia apie 20 tūkst. Lt. „Siūlyčiau seniūnijai pagalvoti, kaip padaryti, kad tuo tiltu būtų galima privažiuoti ir prie piliakalnio. Reiktų ieškoti bendros kalbos su ten esančių žemių savininkais“,- patarė V. Domarkas. Šiuo metu Savivaldybės didžiausias tikslas – pasirengti 2014-2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos projektui. „75 proc. projektų bus skirti verslumui skatinti ir tik 25 proc. – infrastruktūrai gerinti, todėl kviečiu bendruomenę pagalvoti, ką būtų galima sukurti“,- skatino vicemeras V. Ročys, užsiminęs apie tai, kad Kartena galėtų suaktyvinti baidarių turizmą.
|
|
