|
|
|
Moterys priimant sprendimus: duotybė ar siekiamybė?
“Lietuvoje moterys užima aukščiausius valdžios postus, vadovauja verslui, pirmauja pagal aukštąjį išsilavinimą. Ar tai reiškia, kad jau įtvirtinta lyčių lygybė?” - svarsto ir klausia Europos Parlamento, Darbo partijos narė Justina Vitkausdkaitė-Bernard, palygindama Lietuvos moterų dalyvavimą priimant sprendimus su kitų ES šalių rodikliais.
- Nors Lietuva ES suvestinėje dėl moterų dalyvavimo priimant sprendimus atrodo neblogai, - turime ir Prezidentę, ir LR Seimo Pirmininkę, moterų ministrių, - tai nėra tikrasis moterų ir vyrų lygių galimybių šioje sferoje rodiklis.
Mūsų Seime moterys užima 24 proc. mandatų: lyginant su visa Europa, tai yra tik 17 vieta iš 28 ES šalių. Dar mažiau mūsų šalies moterų dalyvauja ar užima aukštas pareigas vietos valdžioje. Be abejonės, lyderėmis išlieka Šiaurės šalys. Jų nacionaliniuose pralamentuose net 43 proc. sudaro moterys. Kalbant visos ES mastu, tik kelios moterys yra nacionalinių valstybių politikos viršūnėje. Bene geriausiai mums yra žinoma Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Dar trys moterys vadovauja vyriausybėms - tai Helle Thorning-Schmidt Danijoje, Alenka Bratusek Slovėnijoje ir Laimdota Straujuma Latvijoje. Pridėjus jos ekscelenciją Dalią Grybauskaitę ir Seimo Pirmininkę Loretą Graužinienę - turime tik šešias moteris lyderes sprendimų priėmimo srityje. Nors labai sunkiai, moterys po truputį skinasi vis platesnį kelią politikos link - tiek nacionaliniu, tiek ES lygiais. Šios kadencijos Europos Parlamente moterys yra gavusios 36 proc. mandatų. Turime ir devynias moteris ES komisares. - Pakomentuokite plačiau moterų dalyvavimo priimant sprendimus situaciją Europoje. - Nors moterų dalyvavimas darbo rinkoje Europoje yra pasiekęs istorines aukštumas - apie 60 proc., vis dėlto šis progresas neatsispindi kitoje sferoje - moterų dalyvavime sprendimų priėmimo procesuose, politikoje bei privačiame sektoriuje, ypač kalbant apie vadovaujamus postus. Nors EP moterys sudaro apie 36 proc., jų atstovavimas nacionaliniuose parlamentuose ES siekia vidutiniškai 24 proc. O juk moterys sudaro pusę ES populiacijos, ir toks procentas akivaizdžiai pažeidžia demokratijos principus. Kalbant, pavyzdžiui, apie kitą sferą - stambaus kapitalo kompanijas Europoje, kas dešimtas narys, užimantis pozicijas jų valdybose, yra moteris, t.y. apie 12 proc., ir tik apie 3 proc. jų užima vadovaujančias pozicijas. Kaip ir Lietuvoje, taip ir daugelyje ES šalių narių nuolat verda diskusijos ir nesutarimai dėl vadinamųjų privalomų lyčių kvotų mechanizmų naudojimo - t.y., kai valstybė narė nusprendžia arba nustatyti įstatymiškai, arba skatinti savanoriškumą, kad tam tikras procentas moterų dalyvautų, pvz., sudarant partijų sąrašus, skiriant į aukštus valstybės, valstybinių įmonių ar politinius postus, stambių įmonių valdybas ir t.t. Ginčijamasi, ar tai iš tiesų efektyvu, ar tam pritaria visuomenė, ar tai nėra bandymas siekti lyčių lygybės kaip tam tikro nustatyto dirbtinio standarto ir t.t. Norint atsakyti į šiuos klausimus, pravartu apžvelgti keletą faktų. Pavyzdžiui, Norvegijoje įstatymu nustatyta, kad visose UAB, kurių akcijos kotiruojasi biržoje, taip pat visose valstybinių ar savivaldybių įmonių valdybose būtų ne mažiau kaip 40 proc. moterų. Dėl šio įstatymo moterų dalyvavimas priimant sprendimus pakilo nuo 6 proc. 2002 m. iki 36 proc. 2008 m., bet vadovaujančiuose postuose jų tėra 11 proc., o privačiose įmonėse, kurioms šis įstatymas nėra taikomas, situacija taip ir liko beveik nepakitusi. Švedija taip pat nuėjo ilgą kelią, įtvirtinant lyčių lygybės principus, čia taikytos įvairios strategijos. Šiuo metu 50-ties didžiausių šios šalies kompanijų valdybose 21 proc. postų užima moterys, valstybinėse įmonėse - per 49 proc. ES valstybėse patirtys lyčių lygybės klausimu yra labai skirtingos. Sėkmė priklauso nuo daugelio faktorių. Europos Komisijos tyrimai parodė, jog ir Norvegija tokių rezultatų pasiekė dėl viso komplekto teigiamų ir teisingai pasirinktų žingsnių: vyriausybės viešos teigiamos komunikacijos apie moterų svarbą ir naudą versle, profesinį moterų kvalifikacijos kėlimą, socialinių partnerių geranorišką bendradarbiavimą šiuo klausimu, sėkmingų moterų pavyzdžių populiarinimo ir netgi sankcijų taikymo už kvotų įstatymo pažeidimus ir t.t. Labai svarbus faktorius - ir nevyriausybinių moterų organizacijų bei judėjimų veikla, jų aktyvumas, sąmoningumas, tarptautinis bendradarbiavimas, jų palaikymas, gyvybingumas ir įtaka visuomenei bei vyriausybei. Dažnai, kalbant apie lyčių lygybę ir moterų teises, girdime ir tokį argumentą, neva vyrai labiau tinka į aukštus valstybės postus, nes jie labiau išsilavinę, gabesni ir t.t. Statistika kalba ką kita. Daugiau negu pusė ES aukštąjį mokslą baigusių absolventų - 59 proc. - yra moterys. Lietuva apskritai yra daugiausiai aukštąjį išsilavinimą turinčių moterų šalis ES, tačiau to visiškai neatspindi atstovavimo procentai aukštuose valstybės postuose, politikoje ar verslo valdybose. Vadinasi, problemos ištakų reikėtų ieškoti kitur. - Tad kokie veiksniai lemia per menką moterų dalyvavimą politikoje? - Visuomenė ir pačios moterys yra linkę galvoti, kad politika - ne moterų reikalas. Neretai išreiškiamas požiūris, kad moterys politikoje yra arba kaip puošmenos, arba kaip rūpintojėliai. Tai būdinga ir Lietuvai. Esame stereotipinė visuomenė. Lietuvoje moterys sudaro net 54 proc. gyventojų. Tačiau kalbant apie didesnį pasitikėjimą moterų lyderystės potencialu, galvoju, kad moterims trūksta solidarumo, nes vis balsuojama daugiausia už vyrus. O patekusios į valdžią moterys vertinamos kaip vyriškos ir drauge iš jų tikimasi tokio elgesio. Tai lemia ir tai, kad mūsų moterys valdžioje tarpusavy jaučiasi labiau konkurentės negu sąjungininkės. Moterys mūsų šalyje mažiau gali dalyvauti politikoje ir dėl joms tenkančios rūpinimosi šeima naštos, valstybė nesudaro sąlygų, kas irgi turėtų keistis. - Kuo naudingas aktyvesnis moterų dalyvavimas politikoje ir priimant sprendimus? Kaip tai susiję su visuomenės branda? - Pasaulinė statistika rodo, kad daugiau moterų, dalyvaujančių priimant sprendimus, duoda labai gerą teigiamą socialinį rezultatą. Mažėja socialinė atskirtis, korupcija, taip pat išryškėja aktyvesnis moterų įsitraukimas į darbo rinką. Išskirtinį dėmesį moterys skiria ir šeimos politikai, mažamečių vaikų gerovei, neįgaliesiems, pensininkams. Moterų įsitraukimas į politinę veiklą nėra tik formalus reikalavimas, tai yra demokratijos tvarumo rodiklis. Maža to, moterys iš prigimties linkusios veikti daugiau kaip konsoliduojanti, kompromisų ieškanti ir konfliktus švelninanti, kuriančioji galia. -Kaip reikėtų skatinti moterų įsitraukimą į politinę veiklą? - Skatinimas turėtų vykti ir visuomenės, ir valstybės lygmeniu - pokyčiai reikalingi tiek mūsų pačių mąstyme, tiek valstybės požiūryje, sudarant moterims daugiau sąlygų dalyvauti ne tik šeimos, bet ir šalies gyvenime. Taigi politikoje tiek mažai moterų yra dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių, įvairių stereotipų. Viena dažniausiai pasitaikančių abejonių ne tik politikoje, bet ir versle dirbančių moterų atžvilgiu – darbo ir šeimyninio, kasdienio gyvenimo derinimo sudėtingumas. Dažniausiai tokį darbą dirba neturinčios šeimos arba jau vaikus užauginusios moterys. Neretai vis dar pasitaiko abejonių ir moterų kompetencija. - Kaip ES skatinamas moterų dalyvavimas versle? - Moterys Europoje sudaro tik 30 proc. visų verslininkų. Moterims, kurios turi savo verslą, Europa sukūrė keletą iniciatyvų, kurių dėka jos gali keistis geros praktikos pavyzdžiais, mokyti vienos kitas. 2011 m. lapkričio 15 d. Europos Komisija įsteigė Europos mentorių tinklą, kurio tikslas – dalijantis žiniomis ir praktine patirtimi skatinti moterų verslumą. Kad tokių moterų atsirastų daugiau, sėkmingai dirbančios verslininkės padės prieš 2–4 metus naują įmonę įsteigusioms moterims. Mentorės šioms naujoms verslininkėms teikia konkrečių patarimų, kaip tvarkyti verslą ir plėsti įmonės veiklą ankstyvuoju verslo etapu, padės ugdyti būtinus socialinius įgūdžius ir jas mokys. Šiam tinklui priklauso 170 mentorių iš 17 Europos šalių. Daugeliui moterų savas verslas yra tinkamiausias profesinis kelias, kadangi galima lanksčiai derinti asmeninį gyvenimą ir darbą. Daug moterų galėtų įsteigti bendrovę ir taip susikurti darbo vietą. Akivaizdu, kad moterų kūrybiškumo ir verslumo potencialas yra menkiausiai išnaudotas ekonomikos augimo ir naujų darbo vietų kūrimo šaltinis. Kuo daugiau turėsime moterų verslininkių, tuo daugiau suteiksime moterims ekonominių galimybių ir labiau prisidėsime prie ekonomikos augimo. Kita iniciatyva - Europos moterų verslumo ambasadorių tinklas (ENFEA), įkurtas 2009 m. Ambasadorių tikslas - skatinti moterų verslumą. Tinklą sudaro apie 270 verslininkų. Smulkaus ir vidutinio verslo aktas yra dar viena iniciatyva, kuria siekiama didinti MVĮ augimą visoje Europoje. Šia iniciatyva skiriamas didelis dėmesys ir moterų verslo skatinimui, mokymui, geros praktikos sklaidai bei skatinimui.
Taip pat yra priimtas bendrosios išimties reglamentas dėl valstybės pagalbos, kuris leidžia skirti valstybės pagalbą - iki 1 mln. eurų - moterų verslui skatinti. Europos Komisija taip pat yra sukūrusi Moterų verslumo portalą (Women’s Entrepreneurship Portal) su naudingomis nuorodomis apie verslininkių tinklų kūrimo galimybes tiek šalių narių viduje, tiek ir tarp valstybių narių. * Moterų lyderių skatinimas ES Europos Komisija paskelbė Moterų ir vyrų lygybės strategiją (2010–2015 m.) ir pirmoji nurodė galimybes rengti tikslines iniciatyvas, kuriomis būtų sprendžiamos nepakankamo moterų atstovavimo priimant sprendimus problemos. Strategijoje nustatyti 24 pagrindiniai veiksmai ir penkios jų sritys: vienoda moterų ir vyrų ekonominė nepriklausomybė; vienodas užmokestis už vienodos vertės darbą; lyčių lygybė priimant sprendimus; orumas, neliečiamumas ir smurto dėl lyties panaikinimas; lyčių lygybės skatinimas už ES ribų. Pagrindinė iniciatyva – tai lyčių kvotos biržose besikotiruojančių kompanijų valdybose (moterys valdybose). Ne paslaptis, kad moterys susiduria su tam tikromis vadinamomis stiklo lubomis savo karjeroje, kurių ne dėl savo kaltės, bet dėl nevienodų taikomų standartų vyrams ir moterims, nepajėgia perlipti. Todėl buvo susitarta dėl moterų kvotos įmonių valdybose. Dalis politinių partijų Europoje taip pat pritaria moterų kvotoms politikoje, kad būtų išlaikytas moterų ir vyrų balansas.
|
|
