Kas labiausiai gadina Kretingos miesto vaizdą?

- Varnos. Pridergia skverelyje, - pažiūrėkit visur aplink, kur tik auga medžiai. Ateini pasėdėti, kvarkia ir kvarkia, o ir nesaugu – pakšt ir jau uždėjo baltą blyną ant peties. Reikėjo jas išnaikinti, kol dar nesudėję kiaušinių. Prieš porą metų buvo išnaikinę, o dabar jų vėl prisiveisė kaip kokių piktadarių. O šiaip man Kretinga graži, - čia radau žmoną ir gyvenam sau jau 23 metus.

- Man nepatinka nuterliotos pastatų sienos, visaip nubraižyti – išraižyti – prirašinėti suoliukai. Jeigu jau niežti rankos, tegul nors skoningai tai daro. Yra Kretingoje ir meniškai atliktų grafiti piešinių, - pats domėjausi ta kultūra. Jeigu skoningas grafiti, jis net papuošia kokį nupilkėjusį statinį. Mano akis tai pastebi, kitiems gal neužkliūva.

- „Mėguva“, nes ten visokie benamiai landžioja. Kai su draugais einam pro tą vietą, net nejauku – matosi, kaip lenda į tą pastatą pro skyles, geria, triukšmauja. O aplinkui labai gražiai žmonės gyvena, vaikai eina į Meno mokyklą, - kartais pagalvoju, kad žiemą jiems nejauku net į namus sugrįžti. Jei negali nugriauti to pastato, tai turėtų aptverti ir saugoti, kad nepatektų benamiai.

- Galėtų nugriauti pastatus – vaiduoklius, aptvarkyti aplink Rotušės aikštę esančių namų fasadus, pakeisti jų stogus. Mūsų skveras ir aikštė man patinka, čia erdvu, - man netrukdo nė automobilių stovėjimo aukštelė. Laukiam geresnių laikų: biblioteką, tikiuosi, pastatys, Vilniaus gatvę rekonstruos, pakeis išklypusius jos šaligatvius, ir pagrindinė miesto arterija bus šiuolaikiška.

Kalbino Irena ŠEŠKEVIČIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS