|
|
|
Kretingai siūlo geoterminę elektrinę
Europos krantosaugos sąjungos (EUCC) Baltijos biuro atstovai klaipėdiečiai Egidijus Jurkus ir Ramūnas Povilanskas Kretingos rajono tarybos Ekonominės plėtros ir ūkio komitetui, atsakingiems Kretingos šilumos tinklų darbuotojams, rajono vadovams pristatė geoterminės elektrinės statybos Kretingoje galimybes. Patraukė geologinės sąlygos Pasak E. Jurkaus, tyrimai buvo atlikti Vakarų Lietuvoje ir Vakarų Latvijoje. Lietuvoje pasirinkta Kretingos savivaldybė, o Latvijoje – mažas miestelis Nica. Pasak pranešėjo, projektas ir yra orientuotas į mažas savivaldybes. Renkantis Kretingą, buvo įvertinta ir tai, kad ji yra versli ir iniciatyvi, be to, tinka geologinės sąlygos: gera kambro sluoksnio temperatūra, pakankama skvarba. 1997 m. pradėta, o 2000-aisiais baigta statyti parodomoji Klaipėdos geoterminė elektrinė. Tačiau E. Jurkus šią elektrinę pavadino netinkamu pavyzdžiu. „Tuo metu kitaip gyvenom, kitaip įsivaizdavom. Belieka pasimokyti iš klaidų ir jų nekartoti“,– sakė jis. Elektrinė Kretingoje būtų statoma pagal projektą „Geoterminė energija mažoms savivaldybėms“. E. Jurkaus teigimu, šio projekto vertė - 3 mln. eurų (10 mln. 358 tūkst. Lt). Vadinamajai „minkštajai“ projekto daliai – t. y. investiciniam projektui, parengti 90 proc. lėšų skirtų Europos Sąjungos fondas ELENA, 10 proc. turėtų prisidėti rajono savivaldybė. Brangiausiai kainuotų išgręžti gręžinius: vienas metras – 1000 Lt. Gręžinių reikėtų dviejų. Pigiau būtų vieną gamybinį gręžinį gręžti Kretingos miesto 2-osios katilinės teritorijoje, nes ji disponuojama Kretingos šilumos tinklų, o kitą, reinjekcinį, – už 800 metrų. Gręžinių gylis turėtų būti per 2 km, abu jie per valandą išgautų po 2 megavatus šilumos energijos, vandens temperatūra būtų apie 60 laipsnių. Projektas atsipirktų per 7 metus, o gręžiniai tarnautų 50 metų. Projektą „augintų“ R. Povilanskas akcentavo, kad ELENA – vienintelė žinoma programa, finansuojama Europos investicijų banko. Tačiau finansuojamos tik regionų valdžios iniciatyvos. „Projektams įgyvendinti regionai neverčiami iškart imti paskolų. Lėšų galima pritraukti ir iš struktūrinių fondų“,– sakė R. Povilanskas. Jo teigimu, ši programa įprastai remia daug didesnės vertės projektus. Todėl dabar svarbu sutelkti jėgas, sujungti veiklas ir Kretingos geoterminės elektrinės projektą „užauginti“ iki 3 mln. eurų. Vienas siūlymų – galbūt projektą susieti su rajono šilumos ūkio pertvarkymo planu. Pasak Kretingos šilumos tinklų direktoriaus Jono Barzdžio, projektą galėtų vykdyti kartu su gyvenamųjų namų renovacija. Patirties – į Lenkiją Posėdyje dalyvavęs Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas atkreipė klaipėdiečių atstovų dėmesį, kad Savivaldybę labiau domina rezultatas, negu procesas. „Kiek galėtume atpiginti šilumos energiją, jei apsispręstume geoterminę elektrinę statyti?“– klausė jis. EUCC atstovai atsakė, jog 10 procentų, bet, anot jų, reikią įvertinti ir riziką, nes analogo Lietuvoje nėra. „Tačiau, jei elektrinė dirbtų nuostolingai, geoterminės energijos įvaizdžiui būtų katastrofa“,– tvirtino jie. Tarybos nariai Algimantas Šoblinskas ir Romualdas Jablonskis prašė pateikti pavyzdžių, kuriose netolimose šalyse mažos geoterminės elektrinės sėkmingai veikia. Pranešėjai atsakė, jog 14 jų yra Lenkijoje, artimiausia nuo Lietuvos – prie Ščecino miesto. Prieita prie vieningos išvados nepirkti katės maiše, o apsilankyti Lenkijoje ir savo akimis įsitikinti, kokią naudą rajonui gali atnešti geoterminė elektrinė.
|
|
