|
|
|
Kiemterjerai atakuoja praeivius
Atėjus pavasariui, skaitytojai vėl užvertė redakciją skundais dėl palaidų šunų, kurie bastosi gatvėmis, aršiai skalambija, o neretas iš jų nepatikusiam praeiviui ir į kulkšnį įsikimba. „Ką daryti: kaip sudrausminti šunis ir jų šeimininkus, o ypač - jei šuo kaimyno, su kuriuo pyktis nesinori?“ - klausė susirūpinę kretingiškiai. Nesaugu dėl vaikų ir kalių „Paupio gatvėje laksto sau toks vadinamasis kiemterjeras, neprikibsi - visąlaik su antsnukiu. Bet gąsdina žmones netikėtai išniręs iš pakampės, arba peršoka per tvorą ir plumpt tiesiai į mano daržą. Aš pats to šuns nebijau, bet turiu Pekino kalytę – va dėl jos tai neramu“, - problemą išdėstė Paupio gatvės gyventojas Juozas Gvildys. Vyras sakė apie šunį-palaidūną kalbėjęsis ir su kitais kaimynais, ir su seniūnaičiu Algiu Rumšu: „Visi pasipiktinę dėl palaido šuns, bet jo šeimininkei kaimynei nedrįsta ką nors sakyti, nes ši atrėžia – mano šuo nepavojingas“. J.Basanavičiaus gatvės gyventoja Irena Maksvytienė taip pat skundėsi, jog už „Northway“ medicinos centro lakstantys palaidi kiemsargiai užpuola iš mokyklos sugrįžtantį jos vaiką. „Sykį vienas kiemsargis įsikibo dukrai į kelnes – vaiką kurį laiką tekdavo lydėti į mokyklą. O neseniai ji grįžo verkdama, kad užsipuolė net keli šunys. Niekaip nesuprantu kaimynų: juk šuo turi būti pririštas prie būdos, voljere ar nuosavame kieme, kuris apsaugotas tvora“, - skaitytoja sakė, jog neapsikentusi žada apskųsti kaimynus policijai. Privers gyvūnus registruoti Kretingos miesto seniūnas Stanislovas Juknevičius įsitikinęs, jog geriausias šios problemos sprendimas būtų pačių kaimynų pilietinis aktyvumas. „Pyktis nereikia, tačiau tarp kaimynų turi galioti tarpusavio susitarimas ir pagarba. Jei kaimynas paleido šunį, būtina perspėti, kad jis nesilaiko Gyvūnų laikymo taisyklių ir pažeidžia tvarką, ir, jei jis to nepaisys, teks kreiptis į seniūniją arba policiją. O jeigu kaimynai nenori kalbėtis, teks gyventi taip, kaip yra. Juk visur galioja tvarka: kas būtų, jei staiga visi automobilių vairuotojai užsimanę pradėtų judėti tik viena puse“, - vaizdingai palygino S.Juknevičius. Anot jo, Kretingoje tebėra neišspręsta ir šunų registravimo problema – mieste kol kas tėra įregistruota 50 šunų, nors realiai šių keturkojų yra vos ne šimteriopai daugiau. Todėl išvien su gatvių seniūnaičiais ir bendrijų pirmininkais šį pavasarį S.Juknevičius ketina imtis iniciatyvos revizuoti šunų augintojus daugiabučiuose. „Daugiabučių gyventojai tikrai žino, kas laiko keturkojus. Dauguma jų iš esmės yra pažeidėjai, apgyvendinę šunis savo butuose be visų laiptinės kaimynų sutikimo. Šunys privalo būti įregistruoti, o jų šeimininkas - už globotinį prisiimti visą atsakomybę. Neregistruoto šuns šeimininkui gresia nuobauda už administracinės teisės pažeidimą“, - akcentavo seniūnas. Jo manymu, nenoras registruoti gyvūnus ir kyla dėl to, kad žmonės užsiveisė šunų, nesuderinę su kaimynais.
Riba tarp pavojaus ir baimės Skaitytoja Ingrida V. domisi, ar ji galėtų savo kaime apsiginti nuo puldinėjančių palaidų šunų, panaudodama dujų balionėlį. Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Saulius Alonderis paaiškino, jog, kilus pavojui dėl žmogaus gyvybės, bet kokios priemonės yra pateisinamos. „Kita vertus, rizika turėtų būti pasverta. Tačiau kas ir kaip gali pasverti žmogaus baimę ir tikro pavojaus riziką?“ - samprotavo gyvūnų gerove besirūpinantis veterinarijos specialistas. S.Alonderis taip pat pastebėjo, jog ne visos dujos, veikiančios žmogų, taip pat veikia ir šunis. Paštininkai įprastai aprūpinami specialiais aukšto dažnio garsą sukeliančiais prietaisais, kurio netoleruoja gyvūno ausis. Anot jo, pagal įstatymą nuo 2016 m. visi šunys privalės būti „čipuoti“ – į jų ausis privalės būti įvestos mikroschemos, kurių duomenis nuskaitantis prietaisas turės būti ir atitinkamoje Savivaldybės tarnyboje. Mažėja skiepytų šunų Kol kas vienintelė išeitis – neprižiūrimus gyvūnus gaudanti tarnyba „Nuaras“, kuri, S.Juknevičiaus patikinimu, mūsų mieste lankosi kas savaitę, o esant būtinybei – ir dažniau. Tačiau, S. Alonderis pastebėjo, jog šunys vadovaujasi tik jiems būdinga telepatija: atvykus tarnybai, jie dažnai išsislapsto. Todėl, jo nuomone, geriausia išeitis - jei tokia tarnyba veiktų tik mūsų Savivaldybėje ir benamius šunis bei kates dažniau gaudytų tik mūsų rajone. „Juk jei nuolat grėbia lapus, jų nebūna, o jei retai – grėbk negrėbęs, jų vis vien bus“, - palygino veterinarijos gydytojas. Jo teigimu, nuo 2008 m. Kretingos rajone nebepasitaikė pasiutusių šunų, tačiau padaugėjo šunų įkandimų – pernai buvo registruota net 60 atvejų. Kretingoje pastebima tendencija, jog kasmet gyventojai vis mažiau bepaskiepija savo ketutrkojus. „Pagal Gyvūnų laikymo taisykles augintinis turi būti paskiepytas. Skiepas nuo pasiutligės tekainuoja vos 10 Lt, o bauda už nepaskiepytą gyvūną siekia iki 1 tūkst. Lt“, - atsakomybę už globojamą gyvūną pabrėžė S.Alonderis. * „Žmogus, priglobęs gyvūną į savo namus lyg šeimos narį, civilizacijos prasme, tarsi palypėjo vienu laipteliu aukščiau. Tačiau savo elgesiu su gyvūnu ir aplinkiniais dažnas liko nepakilęs“, - samprotavo Saulius Alonderis, įspėdamas niekada nedovanoti gyvūno ir nepriglobti jo, gerai neapgalvojus.
|
|
