|
|
|
Naujo laikotarpio nauji akcentai
Kretingos rajono savivaldybės tarybos Kaimo reikalų ir ekologijos komiteto pirmininkas Juozas Abelkis, Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė ir Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Antanas Stonkus dalyvavo Žemės ūkio ministerijoje įvykusiame pasitarime. Be kitų aktualių klausimų, buvo aptartos gyvulininkystės sektoriaus plėtros perspektyvos, ko gero, pirmą kartą taip išsamiai analizuotas kvalifikuotų žemės ūkio specialistų poreikis Lietuvoje bei finansavimas. Stiprins gyvulininkystės sektorių Pasitarimo dalyvius pasveikino žemės ūkio ministras Virgilijus Jukna, LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, vėliau kalbėjo Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Premjeras akcentavo, kad jo vadovaujamos Vyriausybės viena prioritetinių priemonių – Nacionalinė 2014 – 2020 m. gyvulininkystės plėtros programa, orientuota į konkurencingą gyvulininkystės sektorių, gyvulių augintojams užtikrinantį pajamas. Įgyvendinant programą dalyvauja ne tik Žemės ūkio ministerija ir Nacionalinė mokėjimo agentūra, bet ir savivaldybės, konsultavimo tarnybos. Gyvulininkystės sektoriui iš biudžeto skirta 60 mln. Lt. Premjero teigimu, panaudojant paramą, svarbu sudaryti sąlygas smulkiems ir vidutiniams ūkiams teikti projektus. Planuojama daugiau remti ožkininkystę. „Kai labiau remti buvo pradėta avininkystė, šalyje atsirado daugiau ūkininkų, auginančių avis. Pradėjus remti ožkininkystę, tikimasi, kad padaugės auginančių ožkas“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Ž. Seniūnienė. Kretingos maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, iki vasario 1 d. Kretingos rajone užregistruoti 79 ožkų augintojai, iš viso jie augina 176 ožkas. Nauju 2014 - 2020 m. finansavimo laikotarpiu kaimo plėtrai planuojama skirti 6,8 mlrd Lt. Iš jų Lietuvos dalis sudarys 1,2 mlrd. Lt, kitos lėšos – Europos Sąjungos. Balandis skubins deklaruoti Paklausta, kokių naujovių išgirdo apie pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimą, Ž. Seniūnienė sakė, jog šiemet itin svarbių pakeitimų nenumatoma. Deklaruojantiems pievas ir ganyklas turi tekti 0,3 sąlyginių galvijų vienam hektarui. Kretingos rajone deklaruojama apie 52 tūkst. ha, už kuriuos ūkininkams išmokama apie 23,5 mln. Lt tiesioginių išmokų. Kovo 1 d. duomenimis, už 2013 m. deklaruotus plotus jau yra išmokėta 23,5 mln. Lt. Išmokoms už mėsinius galvijus ir avis rajone gautos 298 paraiškos, prašoma paramos suma yra 720 tūkst. Lt. Kovo 1 d. duomenimis, įvertintos 255 paraiškos ir išmokėta 540 tūkst. Lt. Nauju laikotarpiu griežčiau bus žiūrima į daugiamečių ganyklų deklaravimą, bus kontroliuojami valdas tyčia skaldantys ūkininkai. „Deklaravimas prasidės balandžio 14 dieną. Šį darbą turėtų palengvinti atnaujinta kontrolinių žemės sklypų bazė“,– pridūrė Ž. Seniūnienė. Ji pateikė informaciją ir apie tiesioginių išmokų naujoves šiais metais, taip pat – 2015 - 2020 m. tiesioginės paramos nuostatas. „Lietuva gali teikti papildomas nacionalines išmokas, taikyti perskirstymo išmoką: kuo mažesnis ūkis, tuo didesnė vidutinė išmoka, tenkanti vienam hektarui. Papildomai 3 procentus tiesioginių išmokų sumos – apie 40 mln. Lt – galima skirti pieno sektoriui“,– aiškino ji. Nuo 2015 m. tiesioginės išmokos bus mokamos tik aktyviems ūkininkams. Lyginant su praėjusiu finansiniu laikotarpiu, tiesioginių išmokų 2015 - 2020 m. suma yra 70 proc. didesnė. Pasak Ž. Seniūnienės, keisis nepalankių ūkininkauti teritorijų nustatymo kriterijai, tačiau tikimasi, kad ir Kretingos rajonas pateks į naujai sudaromus žemėlapius, kurių viešieji pirkimai dar tik prasidės. Inžinieriai ir agronomai – graibstomi Apie žemės ūkio srities aukštos kvalifikacijos specialistų poreikį ir finansavimą kalbėjo Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius Antanas Maziliauskas. Jis pasidžiaugė, kad valstybės finansuojamų vietų, į kurias šiemet priimami studentai, nuo 100 padaugėjo iki 175. Rektoriaus nuomone, kitais metais reikėtų žengti kitą žingsnį – pridėti bent 200 vietų universitetinėms žemės ūkio, miškininkystės, maisto studijų ir žemės ūkio mokslų krypčių studijų programoms. Nepatekusiems į valstybės finansuojamas vietas, siūlomas tikslinis finansavimas – 90 proc. studijų kainos moka Žemės ūkio ministerija, 10 proc. – Švietimo ir mokslo ministerija arba tikslinis finansavimas, dalyvaujant darbdaviams, – 20 proc. bei Švietimo ir mokslo ministerijai – 80 proc. Planuojama, kad dalį studijų kainos dengs universitetas. Rektoriaus nuomone, be aukštos kvalifikacijos specialistų žemės ūkis konkurencingas negali būti. Kasmet poreikis – 700 absolventų, priimti studijuoti reikėtų apie 920 pirmakursių. Dabar jų priimama 600 – 700, 2013 m. valstybė finansavo tik 20 proc. vietų. Tyrimais pagrįsta, kad 2017 m. labiausiai reikės hidrotechninės statybos, žemės ūkio mechanikos inžinierių, agronomų, sumaniosios gyvulininkystės, gyvulininkystės technologijos, žemės ūkio technologijos ir vadybos specialistų.
|
|
