|
|
|
Biudžetas didesnis, bet ne tiek, kiek reikėtų
Kretingos rajono savivaldybė jau dirba turėdama 2014 metų patvirtintą biudžetą. Savivaldybės taryba 94 mln. 120,1 tūkst. Lt biudžetą, kuris yra 5 mln. 144 tūkst. Lt didesnis už praėjusių metų patikslintą biudžetą, patvirtino vienbalsiai, be didesnių diskusijų, prieš tai išklausę tarybos Ekonomikos ir biudžeto komiteto išvadą. Išvadą pateikė komiteto pirmininkas Almantas Skruibys. Politikas apgailestavo, kad šiemet, kaip ir ankstesniais metais, biudžeto projekto rengėjai, jį tobulinę tarybos nariai iš gyventojų, įmonių bei organizacijų negavo jokių pastabų, pasiūlymų. „Darytina išvada, kad biudžeto formavimo subtilybės gyventojams yra galbūt neįdomios arba greičiausiai – neįkandamos. Gyventojai gal mano, kad jų interesams turi tinkamai atstovauti jų įmonių, biudžetinių įstaigų vadovai, seniūnai ir pan. Gal tokį abejingumą skatina ir įsišaknijusi nuostata, kad vis tiek nieko nepakeisi“, - kalbėjo A. Skruibys, pasiūlęs ateityje svarstant Savivaldybės biudžeto projektą, rajono spaudoje papildomai skelbti rajone numatomų vykdyti investicinių projektų sąrašą, nurodant šių projektų kainą, finansavimo šaltinius. Pateikiame sutrumpintą Ekonomikos ir finansų komiteto išvadą apie Kretingos rajono savivaldybės 2014 metų biudžetą. Svarstant 2014 metų Kretingos rajono savivaldybės biudžeto projektą Savivaldybės taryba pritarė papildomam lėšų skyrimui šioms priemonėms: 20 tūkst. Lt – piliakalnių priežiūrai, iš jų: 4 tūkst. Lt – Imbarės seniūnijai, 7 tūkst. Lt – Kartenos seniūnijai, 9 tūkst. Lt – Salantų seniūnijai; 46 tūkst. Lt – gatvių apšvietimui; 30 tūkst. Lt – Darbėnų seniūnijai (atstatytos lėšos skirtos seniūnijos komunaliniam ūkiui); 24 tūkst. Lt – apšvietimo sistemų įrengimui ir modernizavimui Klibių gyv.; 25 tūkst. Lt – Kretingos muziejui įsigyti traktorių; 28 tūkst. Lt – rajono kultūrinės veiklos programai vykdyti (atstatyta iki 2013 m. lygio); 4 tūkst. Lt – programai „Stabdyk nusikalstamumą“. Komitetas nepritarė 108 tūkst. Lt lėšų skyrimui Kūno kultūros ir sporto programos eilutėje „Naujos sporto aikštelės Nidos g. įrengti“, lėšas paliekant sporto programai panaudojant esamų ar naujų sporto aikštynų įrengimui pagal atskirą sprendimą. Formuojant šių metų biudžetą apie 10 proc. buvo padidinta Savivaldybei tenkanti gyventojų pajamų mokesčio dalis, Savivaldybės biudžete tai sudaro 4,1 mln. Lt. Iš šios biudžeto pajamų dalies bus mokamos socialinės pašalpos. Būtina, kad seniūnijos griežtai ir teisingai įvertintų pašalpų gavėjus, kad pašalpų negautų veltėdžiai, kitaip šios paramos galimybe piktnaudžiaujantys asmenys, ir nebūtų švaistomi biudžeto pinigai. Šių metų biudžete biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai skaičiuoti 11-ai mėnesių (praėjusiais metais buvo skaičiuojama 10,3 mėn.), bibliotekų darbuotojams nebereikės eiti nemokamų atostogų, o kultūrinei veiklai lėšų skirta ne mažiau negu pernai. Daugiau lėšų numatyta gatvių apšvietimui, sutvarkytų piliakalnių priežiūrai (minimalioms priežiūros priemonėms įsigyti). Dabar reikia pasukti galvas, kaip šiuos piliakalnius įtraukti į turistinius maršrutus ir iš to užsidirbti. Po kelerių metų pertraukos biudžete vėl numatytos lėšos remti pradedančiuosius verslą. Didesniems projektams ar investicijoms skirti biudžeto lėšų Savivaldybė dar negali. Yra ir negerų tendencijų – auga Savivaldybės skola savivaldybės įmonėms. Per dvejus paskutinius metus ji padidėjo nuo 1,79 iki 2,82 mln. Lt, t. y. daugiau negu milijonu litų. Šių metų sausio 1 d. Savivaldybė buvo skolinga: Kretingos autobusų parkui – 1 mln. 48,7 tūkst. Lt, Kretingos šilumos tinklams – 979,1 tūkst. Lt; „Kretingos komunalininkui“ – 785 tūkst. Lt. Šių metų biudžete aplinkos lėšų yra tiek pat, kiek pernai – t. y. tik 64,8 proc. poreikio. Tai reiškia, kad įsiskolinimai šioms įmonėms greičiausiai nemažės. Taip apsunkinamos ar net stabdomos šių įmonių planuojamos investicijos, kurios galbūt leistų mažinti teikiamų paslaugų kainas ar gerinti paslaugų kokybę. Dabar kai kuriais atvejais į teikiamų paslaugų kainą dar yra įskaičiuojamos paskolų palūkanos, kurios net didina šių įmonių teikiamų paslaugų kainą, o už jas moka gyventojai ir pati Savivaldybė. Reikia daugiau pastangų, kad rajonas taptų patrauklus investuotojams, kuriantiems naujas darbo vietas. Taip didėtų biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto mokesčių, geriau būtų tenkinami rajono gyventojų poreikiai. Savivaldybė savo reikmėms skolintis jau nebegali, išskyrus investiciniams projektams, finansuojamiems iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės paramos. Tad visos Savivaldybės išlaidos turi būti pagrįstos ir būtinos. Atsakingai sprendimus dėl biudžeto išlaidų turi priimti tarybos nariai. 2014 m. biudžete visos išlaidos yra pagrįstos, pagal galimybes yra patenkinti visi pagrįsti prašymai, biudžetas yra subalansuotas.
„P. n.“ informacija
|
|
