|
|
|
Vilios iškalbingos reklamos
Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė aptarti, kur geriausia statyti reklaminius stendus, pasikvietė Kretingos miesto seniūną Stanislovą Juknevičių, Savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoją Alvydą Poškį, vyriausiąją architektę Iną Sviderskienę, Klaipėdos dizaino centro atstovą Vakarį Bernotą.
Nėra reklamos, turistai – pro šalį Nuo 1992-ųjų dabartinėse patalpose įsikūręs muziejus gyvuoja be išorinės reklamos. „Nėra reklamos – nėra lankytojų, dažna ekskursija pravažiuoja pro šalį“,– įsitikinusi V. Kanapkienė. Jos nuomone, Kretingos turizmo informacijos centras dirba labai gerai, tačiau kas iš to, kad yra kaip be rankų – besidomintieji rajonu neturi galimybės pamatyti nuorodų, kur kokie įdomesni istoriniai paminklai, kaip patekti į vienuolynus, prie lurdo ar į muziejų. Lig šiol vienintelis didelis muziejų reklamuojantis, tačiau praeiviams mažai pastebimas stendas įrengtas prie „Trevenos“ degalinės. Direktorė pageidavo jį perkelti prie Tradicinių amatų centro. Šiame stende būtų nuorodos į lankytinus dvaro sodybos objektus ir į bilietų kasą. Prie mažųjų muziejaus vartų nepasiteisinusį mažiuką stendą taip pat su nuoroda į bilietų kasą siūlė pastatyti prie muziejaus centrinių rūmų. Dar vieną didelį stendą posėdžio dalyviai apsisprendė įrengti priešais „Lukoilo“ degalinę Šiaulių–Kretingos kelio trikampyje, o kitą – nuo Kretingos važiuojant į Palangą, taip pat netoli „Lukoilo“ degalinės, priešingoje pusėje, negu stovi HBH „Juozo alaus“ stendas. „Mes apsisprendėme, tačiau kol kas tai tėra tik projektai, kuriuos norint įgyvendinti, reikės gauti technines sąlygas, dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, ieškoti finansavimo šaltinių“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė muziejaus direktorė. Kelrodė bus istorija Vyriausioji architektė I. Sviderskienė apgailestavo, kad Kretingos Rotušės aikštėje reklamos kelia chaosą. Jai pritarė V. Kanapkienė: „Istoriškumo nebėra, nebėra pamato, ant kurio augo miesto tradicijos“. I. Sviderskienės žiniomis, 2014–2020 metais numatyta skirti Europos Sąjungos lėšų šalies senamiesčiams tvarkyti. Skelbiami idėjų viešųjų pirkimų konkursai. Kaip gražų pavyzdį, kur jau anksčiau jos įgyvendintos, vyriausioji architektė minėjo Šilutę, Telšius, Klaipėdą. „Yra išlikusi ikonografinė medžiaga, todėl nereikia ko nors kito fantazuoti, reikia tik ja pasinaudoti. Svarbiausia – remtis istorija, tradicijomis ir atgaivinti, kas Kretingai buvo būdinga“,– siūlė V. Kanapkienė. Ji papasakojo apie muziejuje ruošiamą naują interaktyvią ekspoziciją – bus galima pamatyti, kaip atrodė senoji Rotušės aikštė, kokioje erdvėje seniau kretingiškiai gyveno. „Vieną salę išgrįsim akmenimis, eksponuosim nuotraukas, kuriose – senieji pastatai su buvusių parduotuvių, įstaigų iškabomis“,– atskleidė direktorė. Judins kalną Neįveikiamu kalnu V. Kanapkienė pavadino įvažiuojant į Kretingos miestą šmėžuojančias kalakutų ūkio bei medienos įmonės „Vudva“ reklamas. Daug metų kalbama, kad ne kalakutai ir ne mediena reprezentuoja Kretingą, tačiau tie stendai kaip stovėjo, taip stovi. „Labai gerbiu šių įmonių vadovus, verslininkus. Kalakutų augintojas Vladas Baltuonis yra mūsų muziejaus rėmėjas. Tačiau manau, kad verslo reikalai negali būti svarbesni už miesto reikalus“,– įsitikinusi direktorė. Ji siūlė alternatyvą: Vilniaus gatvėje, prie parduotuvės „Kalakutienos delikatesai“, pastatyti didžiulį, dėmesį traukiantį kalakuto kiaušinį, o gal akmeninę kalakuto skulptūrą – būtų ir meniška, ir originalu. „Jei dar tas kalakutas praeinant suburbuliuotų – tikrai ne vienas žmogus prie parduotuvės stabtelėtų“,– tikino V. Kanapkienė. Kretingos m. seniūnas Stanislovas Juknevičius priminė, kad bus vykdomas 16 mln. Lt vertės projektas – Vilniaus gatvės ir Rotušės aikštės rekonstrukcija, tad daug niuansų bus galima išspręsti tuo metu.
|
|
