Lietuvoje nėra žiemos sporto tradicijų ir sąlygų, todėl atsiranda tik vienetai pajėgių sportininkų, kurie ir taip dažniausiai išugdomi užsienyje. Vaikystėje labai mėgau čiuožinėti ant ledo pačiūžomis, todėl šiemet nepraleidau mūsų poros pasirodymo, kuriuo tikrai nenusivyliau – tai, manau, suteikė džiaugsmo visai tautai. Belieka tik dar kartą pasidžiaugti Prezidentės sprendimu skirti pilietybę amerikietei.
Andrius Jurgutis:
Neturime kalnų ir žiemos dažniausiai netinkamos sportuoti. Lieka tik specifinės sporto šakos sporto salėse. Turime ledo arenų. Pastebiu, kad dailusis čiuožimas Lietuvoje – ganėtinai populiarus. Ir pats per šią olimpiadą labiausiai laukiau dailiojo čiuožimo, buvo įdomu, ką gali parodyti mūsų pora. Dar šiek tiek žiūrėjau slidinėjimą, ledo ritulį. Taip pat buvo smalsu, kaip rusai pasirengė olimpiadai, vertinčiau – teigiamai.
Vytautas Girskis:
Dar viskas – prieš akis. Mūsų jaunojo biatlonininko Tomo Kaukėno pasirodymas suteikia vilčių kitais metais. Su didžiausiu įdomumu stebėjau čiuožėjų D. Stagniūno ir I. Tobias pasirodymą. Manau, kitoje olimpiadoje, jeigu viskas gerai su sveikata, - bus aukštesnės vietos. Nors lietuvių olimpiadoje ir nedaug – tai viso pasaulio šventė, suburianti, suvienijanti. Nereikėtų politikuoti, o atsipalaiduoti ir mėgautis tuo.
Edmundas Kubilius:
Žinant, kiek nedaug valstybė skiria finansavimo žiemos sportui, mūsiškių pasiekimai – pagal galimybes. Nors dailiojo čiuožimo pora užėmė 17-tą vietą, ji paliko gerą įspūdį. Smagu stebėti ne tik lietuvių pasirodymus, bet ir kitų, ypač – ledo ritulį. Tai – kietas žaidimas, sukelia daug emocijų, gaila, kad lietuvių ledo ritulio lygis šiuo metu kritęs.
Kalbino Aurimas RAPALIS, fotografavo Darius ŠYPALIS
