|
|
|
Nes gimtinės dangus – pats plačiausias
Kretingoje gimusios ir užaugusios, savo kraštą taip karštai mylinčios, jog, pačios sako, ar tai nebus įskiepyta jų genuose, pedagogės seserys Janina Šidlauskienė ir Marija Bučkienė sutelkė savo kūrybingus mokinius į bendrą parodą „Gimtinės paveikslas“. Jo spalvomis tapo mokinių poetinis žodis ir meninė fotografija.
„Mums toks brangus gimtasis kraštas, kad pačios stebimės: kaip iki šiol nesuorganizavome panašaus renginio? Juk taip gera kurti čia, po savo stogu“,- pasakojo Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja J. Šidlauskienė, pasidžiaugusi bendryste su savo seseria Marija Bučkiene, kuri yra Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos etikos mokytoja. Viena kitą iš pusės žodžio suprantančios ir kūrybos talentais apdovanotos seserys jautrumo menui moko ir savo mokinius: J. Šidlauskienės fotografijos būrelyje skleidžiasi jaunieji fotomenininkai, o poetė M. Bučkienė mokinius moko poetinio žodžio. Kretinga – mokinių kūrybos tekstuose Tad ir per parodos „Gimtinės paveikslas“ atidarymą Kretingos Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos VI-VIII klasių mokinės Gintarė Pociūtė, Roberta Piekutė, Greta Gumbarevičiūtė, Ema Jonutytė, Deimantė Gelumbickaitė, Goda Kačauskaitė, Samanta Karklinytė, Emilija Razmaitė skaitė pačių mokinių sukurtas eiles – jas į poetinės kompozicijos kasą padėjo supinti M. Bučkienė. Mokinių kūryboje atspindėta įvairialypė Kretinga, tarsi ji būtų gyva būtybė: jos miesto centras, vaikų pastebėjimu, panašus į dėžutę, pasakojimuose pradunda traukinys, kurį girdėti kretingiškiai yra įpratę, akį patraukia bažnyčios bokštas ir kt. Pati M.Bučkienė yra prisipažinusi, kad gimtoji Kretinga yra jos poetinio žodžio pamatas. „Semiuosi jėgų ir įkvėpimo iš gluosnio, medumi kvepiančių liepų ir laisvėje linguojančių lubinų“,- teigė poetė, kuri, mokydama kurti ir vaikus, akcentuoja: svarbu yra ne žodžių žaismas, o išjaustas, įtaigiai perteiktas vaizdas, ir negalima skubėti parenkant žodžius, taip paliekant neužbaigtą darbą. Per parodos atidarymą literatūrinį žodį bei fotografijos meną papildė ir Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos gitaristų būrelio dainos apie gimtinę. Jas, vadovaujami mokytojos Simonos Balčiūnienės, atliko Paulius Martinkus, Mantas Stuokus, Gabrielė Morozovaitė, Auksė Falkytė, Artūras Bončkus, Laurynas Bartašius. Savo poetinius posmus susirinkusiesiems skyrė brolis Bernardas. Fotografijose – filosofinis žvilgsnis Savo krašto grožį savaip perteikė J. Šidlauskienės jaunieji fotomenininkai, Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos III-IV gimnazijinių klasių mokiniai: Dovilė Pikturnaitė, Ugnė Giedraitė, Gerda Petreikytė, Gabrielė Kvietkauskaitė ir Vėjas Ogintas, kurie parodai pateikė 24 fotografijas. Didžiausia jų dalis yra per vienerių metų laikotarpį sukurti darbai. Pasak J.Šidlauskienės, nors Kretingą esame įpratę įvardinti kaip žaliąjį miestą, tačiau mokinių darbuose vyravo raudonos, geltonos spalvos, gaubiamos šešėlių, miglos, tamsos skraistės. „Šie darbai yra gana brandūs pagal autorių amžių. Gimnazistai nenuėjo lengviausiu keliu įamžindami statišką vaizdą. Jie pasistengė parodyti savo individualų santykį su įamžinamu Kretingos objektu. Šios fotografijos yra filosofiško pobūdžio, kviečiančios pastebėti gyvenimo vertę, žvelgiant regi – tarsi būtų užkoduotos kelios idėjos“,- J. Šidlauskienė apibūdino būrelio auklėtinių darbus, kuriuos parodos lankytojai galės pamatyti iki kovo 7 dienos. Įaugusios į Kretingą „Kiekvienas sustabdytas akimirkos centimetras yra didelis atminimas, kuris liks sau, artimiesiems, gimtinės istorijai. Rytoj Kretinga bus jau kitokia“,- teigė J.Šidlauskienė, kuri pastebi, kaip greitai keičiasi Kretinga, ir savo vaikystės atsiminimais dažnai dalijasi su mokiniais: kaip parke prie stadiono su seseria ieškodavo grybų, Pastauninko slėniuose stebėdavo paukščius, kaip visa Kretinga, rodės, yra jų, vaikų, žaidimo aikštelė. „Esame „grynos“ kretingiškės, mums brangus kiekvienas Kretingos kampelis, kuriuos esame išvaikštinėjusios. Ir turbūt meilė gimtinei yra vienas tyriausių bei nesumeluotų jausmų, kuris gimsta kartu su gyvybe. Ir lieka“,- savo seseriai pritarė M.Bučkienė. M. Bučkienė ir J. Šidlauskienė juokiasi prisiminusios, kaip J. Šidlauskienė baigdama studijas universitete kone dvi savaites kasdien stovėjo prie dekanato durų, prašydama paskyrimo į Kretingą. „Man paaiškindavo, kad į Kretingą nėra paskyrimo, bet aš sakiau, kad lauksiu, kol bus,- kaip atkaklumu pavyko įsidarbinti gimtinėje, pasakojo J.Šidlauskienė. – Kai susimąsčiau, kodėl save visada mačiau tik Kretingoje, supratau: daug esu miestų aplankiusi, bet man visur – per siauras dangus. Tik Kretingoje – mano erdvė ir laisvė.“
|
|
