Visą gyvenimą ištikimas vienai aistrai

Kretingiškis Albertas Gužauskas mūsų rajono sporto istorijoje įrašė ne vieną prasmingą puslapį: teniso treneris visuomenininkas, šiai sporto šakai paskyręs beveik du dešimtmečius, suskaičiavo, jog teniso žaisti bus išmokęs arti pusę tūkstančio šio sporto mėgėjų.

Garbingo 80 metų jubiliejaus proga Albertas Gužauskas sulaukė ir rajono mero Juozo Mažeikos padėkos.

Vasarį atšventęs 80 metų jubiliejų A. Gužauskas prisipažino: visą gyvenimą sportas jam buvęs didžiulė aistra. Jaunystėje ta aistra sutapusi su ambicijomis, noru lenktyniauti, vyresniame amžiuje judėjimas, buvimas tarp bendraminčių atpalaiduodavo nuo įtempto darbo, rūpesčių.

„Meile sportui užsidegiau dar mokydamasis Biržų Saulės gimnazijoje, o įkvėpė mane kūno kultūros mokytojas, nenuilstantis sporto entuziastas Mykolas Styra. Pamėgęs sportą startuodavau daugelyje lengvosios atletikos rungčių, buvau mokyklos tinklinio rinktinės narys. Pokario vaikų sportinį azartą liudija kad ir toks faktas – kartu su Vladu Garastu ir kitais sportininkais atviru sunkvežimiu, be jokių patogumų, vykome į srities moksleivių spartakiadą Šiauliuose. Jau dabar, praėjus daugybei metų, galiu patvirtinti: jaunuolių gyvenime labai didelę įtaką turi pedagogai, savo entuziazmu gebantys sudominti prasminga veikla“, - pripažino A. Gužauskas.

Su sportu jis nebeišsiskyrė ir vėliau, pradėjęs dirbti įvairiuose kolektyvuose, o 1961 m. paskirtas Kretingos vilnos audinių fabriko „Laisvė“ direktoriumi – juo išdirbo per 20 metų - rengdavo spartakiadas tarp cechų, dalyvaudavo rajono pirmenybėse, respublikinėse lengvosios pramonės spartakiadose. „Visuose šiuose sporto renginiuose ir pats buvau aktyvus. Buvau ir tebesu įsitikinęs: juk ne tas pat, jeigu vadovas tik paspaudžia sportininkui ranką. Visai kas kita, kai fabriko direktorius kartu su skyrių vadovais lieja prakaitą rinktinių komandose. Mūsų sportinis užsidegimas davė rezultatą: rajone „Laisvės“ fabriko tiek vyrų, tiek moterų komandos labai dažnai tapdavo nugalėtojomis arba prizininkėmis“, - prisiminė A.Gužauskas.

Rizikuodamas gauti nuobaudų, „Laisvės“ fabriko direktorius stengėsi padėti ir rajono sportui: išlaikydavo po 2-3 rajono futbolo bei motobolo komandų žaidėjus.

Teniso treneris visuomenininkas Albertas Gužauskas nė neabejoja: sportas – sveikata, bendravimo, gerų emocijų šaltinis.

Tenisu, prisipažino A. Gužauskas, jis susižavėjo jau garbiame amžiuje. Ir ne tik pats žaidė tenisą, bet ir stengėsi šia sporto šaka sudominti kuo daugiau vaikų bei suaugusiųjų. Trenerio visuomenininko veiklos sporto entuziastas nenutraukęs iki šiol – į jo rengiamas teniso treniruotes susirenka iki 2 dešimčių teniso mėgėjų. „Susidomėjęs tenisu pradėjau gilintis į jo subtilybes. Tenisas man iki šiol – pusiau paslaptingas žaidimas: savo mokyklas turi žaidėjai profesionalai, o mums, mėgėjams, viską tenka surinkti po kruopelytę, kad būtų galima bent truputį tobulėti, - kalbėjo du dešimtmečius žinias apie tenisą kaupiantis A.Gužauskas. – Atsimenu, išvykęs į kursus, respublikinėje bibliotekoje skubėjau išstudijuoti viską, ką biblioteka tuo metu turėjo sukaupusi apie tenisą. Ir nesvarbu, kad žaidžiau tik tarp mėgėjų: visada kažko buvo galima išmokti iš stipresnio varžovo“.

Pirmosioms treniruotėms Kretingoje surengti kretingiškiai teniso entuziastai pasitelkė palangiškę trenerę Birutę Rabikaitę. Kai jai tapo per sunku važinėti į treniruotes Kretingoje, šio darbo ėmėsi pats A.Gužauskas. „Juk neturėjome kur treniruotis, neturėjome jokios aikštės. Bet po truputį populiarinome šį sportą, įrodėme, jog galime užimti vaikus, o šiandien jau galime rengti rajono teniso pirmenybes ir tarp vyrų, ir tarp moterų, noriai kartu su jais varžosi ir vaikai. Man labai svarbu tai, jog tenisas, kažkada buvęs kaip ir egzotika, rajone yra žinomas ir mėgstamas“, - teigė A.Gužauskas ir prisipažino: visą gyvenimą dirbus inžinieriumi, pedagoginė trenerio veikla iš pradžių bauginusi, bet, pasirodo, kai turi tikslą – viskas padaroma.

„Laisvės“ fabriko ir vyrų, ir moterų komandos po sėkmingų Kretingos rajono tinklinio pirmenybių 1972 m. Savo albume šią nuotrauką išsaugojęs A.Gužauskas pasidžiaugė, kad joje save dar atpažins ne vienas buvęs fabriko darbuotojas.

A.Gužauskas sporto nesieja vien tik su rezultatais ar pelnytais medaliais: labai svarbu, anot jo, – sporto propagavimas, gebėjimas sportu sudominti kuo daugiau žmonių, suformuojant jų požiūrį, jog sportas – sveikatos, bendravimo ir gerų emocijų šaltinis.

„Man sportas, judėjimas – tai sveikata. Savo laiku padėdavęs atsikratyti įtampos, dabar tai – būdas gerai praleisti laiką. Kažkada sportą derindavau ir su saviveikla: dainavau „Laisvės“ fabriko ansambliuose, Kretingą garsinusiame „Gintaro“ chore. O dabar gyvenimo neįsivaizduoju ne tik be sporto – esu „užsikrėtęs“ ir sodininkavimo bacila. Matyt, tai būdinga mūsų kartai, kilusiai nuo žagrės ir užgrūdintai sunkių žemės ūkio darbų“, - kalbėjo jubiliatas.

• Rašyti komentarą (0)