|
|
|
Biografijos nuotrupose – idealizmo ir patriotiškumo pamokos
Pranciškonų gimnazijos mokinės Marija Neverauskytė ir Goda Račinskytė, istorijos mokytojo Vaido Kuprelio paskatintos pasidomėti Lietuvos laisvės armijos (LLA) Žemaičių legiono įkūrėjo Adolfo Kubiliaus-Balio asmenybe, nesitikėjo, kad jo biografiją teks tarsi mozaiką dėlioti iš atskirų pabirų fragmentų įvairiuose istoriniuose šaltiniuose. Šį kantrybės ir tyrinėtojo nuojautos pareikalavusį darbą jau atlikusios trečiokės gimnazistės prisipažįsta: Adolfo Kubiliaus-Balio, kuris taip pat mokėsi Kretingos pranciškonų gimnazijoje, kaip ir jos, idealizmu bei ryžtu nesižavėti neįmanoma.
„Žinių apie laikotarpį, kai vyko kovos už Lietuvos laisvę, turėjome iš istorijos pamokų. Tačiau ši tema tampa daug artimesnė, kai sužinai ir patiri, jog iškilūs to meto žmonės mokėsi tavo mokykloje, juos išaugino tavo kraštas“,- kalbėjo M. Neverauskytė ir G. Račinskytė. Kadangi nėra išleista jokios knygos ar straipsnių rinkinio, kuriame būtų visuomenei plačiau pristatytas A.Kubilius-Balys, gimnazistės žinių apie jį sėmėsi iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro interneto tinklapio, iš Žemaičių apygardos aprašymų, bendražygio Algirdo Šertvyčio prisiminimų ir pan. Iš esmės šiuose šaltiniuose buvo pateikti tik enciklopediniai duomenys, tad norėdamos nupiešti platesnį biografinį A.Kubiliaus paveikslą, M. Neverauskytė ir G. Račinskytė turėjo ieškoti sąsajų su kitomis to laikmečio asmenybėmis. Jautė misionierišką pareigą „A. Kubilius 1932-1936 m. mokėsi Kretingos pranciškonų gimnazijoje. Kadangi tuo metu joje mokėsi ir Kazys Veverskis, abu gyveno gimnazijos bendrabutyje, darome prielaidą, kad jiedu pažinojo vienas kitą ir bendravo. Šie ryšiai, ko gero, dar labiau sustiprėjo maždaug po dešimtmečio, kai K.Veverskis-Senis tapo LLA įkūrėju, o A.Kubilius-Balys 1943 metų liepą į ją įstojo, o dar po dvejų metų įkūrė Žemaičių legioną“,- kalbėjo V.Kuprelis, kuris buvo M. Neverauskytės ir G. Račinskytės darbo vadovas. V.Kuprelio pastebėjimu, A.Kubiliaus pažiūroms, gyvenimo tikslų susiformavimui didelę įtaką galėjusi padaryti ir Pranciškonų gimnazijoje vyravusi pasaulėjauta, mokiniams skiepijamos vertybės. Anot V. Kuprelio, iš pusšimčio tarpukariu Pranciškonų gimnaziją baigusių mokinių apie 20 jų tapo vienuoliais misionieriais, likusi dalis – pasauliečiais misionieriais, kurių dažnas savo misiją vykdė dirbdami mokytojais. Tokiu keliu nuėjo ir A. Kubilius, kuriam 1936 -1940 m. teko mokytojauti Kretingos apskrities pradžios mokyklose. Panašiai, pasakojo V.Kuprelis, susiklostė ir Alfonso Knystauto gyvenimas. Jis, kaip ir A. Kubilius, buvo pirmosios Pranciškonų gimnazijos laidos mokinys, baigęs mokslą pasirinko mokytojo profesiją, o vėliau tapo partizanu – LLA Žemaičių legiono Kardo rinktinės štabo viršininku. Įkvėpė partizaninei veiklai „Gimnazijos įkūrėjas Augustinas Dirvelė 1933 metų žurnale „Švento Pranciškaus varpelis“ bandė paaiškinti Pranciškonų gimnazijos siekius, kokius vaikus tikisi parengti, išugdyti. Išvardindamas tris svarbiausius tikslus, tarp jų A. Dirvelė pamini ir tokį: „Ugdyti religingus, tautiškai susipratusius, dorus ir sąžiningus Lietuvos piliečius“,- teigė V. Kuprelis. Jam pritarė ir M. Neverauskytė, pridūrusi, kad šį apibūdintą idealą ir atitikęs A.Kubilius. „Šaltiniuose radome atsiliepimus, kad A. Kubilius buvo gabus ir drausmingas mokinys, daug bei stropiai mokėsi, pasižymėjo tvirtu charakteriu, atsakingumu, ryžtingumu“,- sakė M. Neverauskytė. A.Kubilius ne kartą pasinaudojo proga parodyti savo ryžtingumą. Jis buvo mokytoju, 1941-1943 metais studijavo žurnalistiką Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete Vilniuje, tačiau pagrindinį inteligento darbo įrankį – žodį – jam labiausiai teko panaudoti ne pamokose ar spaudoje, o kovoje už laisvę įkvepiant naujus LLA narius bei buriant Žemaičių legioną. Šiam darbui, pasakojo M. Neverauskytė ir G. Račinskytė, A. Kubiliui-Baliui bus pravertusios įgytos žinios ir patirtis, kai jis 1940 metų pavasarį buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę, kurioje tarnavo iki sovietų okupacijos – tų pačių metų rudens, o 1943-aisiais jis tapo LLA nariu ir tais pačiais metais buvo paskirtas LLA Vyriausiojo štabo Organizacinio sektoriaus Ryšių skyriaus viršininku. M. Neverauskytė ir G. Račinskytė rado duomenų, kad A. Kubilius-Balys rūpinosi naujų LLA narių verbavimu bei ryšių tarp LLA struktūrų palaikymu, pogrindinės spaudos platinimu. Patyrė kankinimus Visgi pats ryškiausias A. Kubiliaus-Balio pėdsakas istorijoje – jo 1945 metų kovo mėnesį įkurtas LLA Žemaitijos legionas.
„Tai tapo pirmąja organizuota struktūra šalyje, nes suvienijo Šiaurės vakarų Lietuvoje veikusius Vanagų būrius, kurie buvo likę be vadovavimo“,- teigė V. Kuprelis. Žemaičių legionas veikė Telšių, Mažeikių, Kretingos ir iš dalies – Tauragės apskrityse, o pats A. Kubilius, pranešdamas apie situaciją šiose apskrityse, nurodė, kad Kretingoje susibūrė per 200 partizanų. Tačiau, pasakojo M. Neverauskytė, A.Kubilius nepailsdamas rūpinosi ne tik savo vadovaujamo legiono, bet ir kitomis apygardomis. M. Neverauskytė ir G. Račinskytė, cituodamos surinktą medžiagą, pasakojo, kad 1945 metų balandį A. Kubilius-Balys buvo paskirtas Lietuvos gynybos komiteto nariu, atsakingu už žvalgybą, kontržvalgybą ir visuomenės informavimą. Tačiau A. Kubilius-Balys šių pareigų net nespėjo pradėti eiti, nes 1945 metų balandžio 23 dieną buvo suimtas sodyboje Vilkų kaime, Plungės rajone, ir iki 1946 metų sausio kalinamas bei žiauriai kankinamas NKGB kalėjime Vilniuje. 1946-ųjų sausio 9 dieną jį nuteisus mirties bausme, tų pačių metų kovo 9-ąją A.Kubilius buvo sušaudytas. Šiuo metu jo palaikai ilsisi Tuskulėnų rimties parke įrengtoje koplyčioje-kolumbariume. „Galime tik nujausti, kiek dvasios tvirtybės ir meilės Tėvynei jis turėjo, kad savo gyvenimą paaukojo vardan Lietuvos laisvės“,- sakė G. Račinskytė.
|
|
