|
|
|
Švietimo reforma: pirmyn – atgal
Vakar įvykusio Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdžio bene svarbiausią Savivaldybei 2014 metų biudžeto klausimą užgožė mokyklų tinklo pertvarkos svarstymas, kuriam politikai sugaišo daugiau kaip dvi valandas ir jų nuomonės išsiskyrė, kai biudžetą patvirtino vienbalsiai, be diskusijų. Švietimo skyriaus vedėjas Antanas Sungaila tarybos politikams dar kartą priminė, kodėl keičiamas Savivaldybės tarybos 2012 metais patvirtintas rajono bendrojo ugdymo mokyklų tinklo 2012-2015 metų pertvarkos planas: dėl neplanuotai sumažėjusio moksleivių skaičiaus bei naujų tinklo pertvarkos taisyklių. Dėl prieš porą metų patvirtinto ir vykdyti pradėto mokyklų tinklo optimizavimo plano pakeitimo net keturis mėnesius galvas suko specialiai tam sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo pats Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas, kurioje dirbo tarybos Švietimo komiteto pirmininkas Valerijonas Kubilius, kiti šio komiteto nariai, mokyklų vadovai, pedagogų profesinių sąjungų atstovai, iš viso 17 žmonių. Darbo grupės parengtą ir patvirtintą tinklo pertvarkos projekto korekciją prieš pat tarybos posėdį sujaukė Savivaldybę, tarybos komitetą užplūdę šiuo sprendimu suinteresuotų mokyklų, tėvų, bendruomenių pareiškimai. „Paskutinis komiteto (Švietimo, - aut. past.) posėdis buvo toks karštas, kokio per visą savo ilgą politinę veiklą neturėjau“, - prisipažino V. Kubilius. Anot jo, komiteto nariai turėjo klausytis Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos šauksmo, kad gimnazija nunyks, nes nebus mokinių, Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos užsispyrimo ateinantį rugsėjį formuoti 1-2 devintų, dešimtų klasių komplektus ir taip mokinių neatiduoti jų šaukiančiai gimnazijai, Kartenos mokyklos prašymo palikti jai vidurinės statusą. „Protas sako viena, jausmai - kita“, - V. Kubilius prisipažino atsidūręs sprendimų kryžkelėje. „Matau, kad prieš tarybos posėdį daugelis netenka jausmų ir proto, kai prasideda iš abiejų stovyklų stiprus spaudimas. Jeigu komisija tiek laiko dirbo ir nusprendė, turime gerbti jos darbą, pripažinti kompetenciją, o ne vadovautis grupių ar privačiais interesais“, - replikavo ir siūlė tarybos narys Antanas Puodys. Merui Juozui Mažeikai pasiūlius, kiekvienos mokymo įstaigos pertvarkos žingsniai buvo svarstomi atskirai ir dėl jų priimami atskiri sprendimai. Kretingos Marijono Daujoto pagrindinei mokyklai leista nuo ateinančio rugsėjo 1-osios komplektuoti po 1-2 devintas ir dešimtas klases; Kretingos Simono Daukanto pagrindinei mokyklai – po 1 devintą ir dešimtą klases, kuriose mokinių skaičiaus vidurkis nebūtų mažesnis negu 20 mokinių, ir nuo 2015 metų rugsėjo 1 d. ši mokykla reorganizuojama į progimnaziją. Taryba pritarė, kad Vydmantų vidurinė mokykla 2014 metais teikiama vidurinio ugdymo programos akreditacijai (gimnazijos statusui gauti). Grūšlaukės pagrindinė mokykla gali dalyvauti projekte dėl mokyklos pertvarkymo į mokyklą–daugiafunkcinį centrą, Kartenos vidurinė mokykla nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. pertvarkoma į Kartenos mokyklą–daugiafunkcinį centrą, šios mokyklos Kalniškių pagrindinio ugdymo skyrius turės daugiau savarankiškumo – atskira eilute išskirtas lėšas. Jokūbavo Aleksandro Stulginskio pagrindinei mokyklai suteikta galimybė persitvarkyti į mokyklą–daugiafunkcinį centrą. Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos Rūdaičių pradinio ugdymo skyrius nuo šių metų rugsėjo 1-osios vėl reorganizuojamas į savarankišką mokyklą – Rūdaičių pradinę mokyklą. Politikai sužlugdė Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos viltis dar šį rugsėjį sulaukti mokinių papildymo, kurie ateitų sumažinus IX-X klasių komplektų Marijono Daujoto pagrindinėje mokykloje. Tarybos narių nepaveikė gimnazijos direktorės Birutos Mikienės priekaištai, jog steigiant grynąją Jurgio Pabrėžos gimnaziją buvo žadama, jog joje mokysis rajono mokyklų, kurios iš vidurinių taps progimnazijomis, mokiniai. Nors taryboje buvo pažymėta, kad Marijono Daujoto mokyklai progimnazijos statuso netolimoje ateityje išvengti taip pat nepavyks. Savivaldybės administracijos direktorius patvirtino, jog Savivaldybei šiemet trūksta 1 mln. 495 tūkst. Lt mokinio krepšelio lėšų. Nors vienam sutartiniam mokiniui valstybė krepšelį padidino 38 Lt, tačiau krepšelio lėšų neužtenka, kai dėl mažėjančio mokinių skaičiaus Savivaldybės taryba savo sprendimu leidžia formuoti klasių komplektus su mažesniu mokinių skaičiumi, kitų priežasčių. Tarybos narys Almantas Skruibys nepritarė, kad Simono Daukanto pagrindinėje mokykloje būtų leista komplektuoti klases ne mažiau kaip po 20 mokinių ir siūlė palikti miesto mokykloms nustatytą minimalų 25 mokinių skaičių. Jis ir Marijono Daujoto pagrindinei mokyklai siūlė nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. nepalikti galimybės formuoti 1-2 devintų ir dešimtų klasių komplektus, o tik po vieną jų. Tiek šią, tiek Simono Daukanto pagrindinę mokyklas nuo šių metų rugsėjo reorganizuoti į progimnazijas. „Turime žvelgti į priekį. Simono Daukanto pagrindinei mokyklai darome 20 mokinių vietoj 25-ių išimtį, žinodami, kad tų 20-ies nebus – metame kiaurą gelbėjimosi ratą“, - piktinosi politikas tarybos sprendimų neracionalumu. Jam pritarė tarybos narys Konstantinas Skierus. Kolega Darius Petreikis teigė manąs, jog Simono Daukanto pagrindinė mokykla yra išskirtinė, nes čia mokosi Kretingos pakraščio vaikai, kurių daug yra iš socialiai remtinų šeimų ir todėl pertvarkyti šią mokyklą į progimnaziją reikėtų neskubant – nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. Diskusijos taryboje iki raudonumo užkaito svarstant sprendimą dėl Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos Rūdaičių pradinio ugdymo skyriaus reorganizavimo į savarankišką Rūdaičių pradinę mokyklą. Šiam procesui vėl nepritarė tarybos liberalsąjūdiečiai su A.Skruibiu priešakyje, socialdemokratas Konstantinas Skierus, nors jo bendrapartiečiai tam neprieštaravo. „Taip, mokykloms trūksta lėšų, o jei įkursime dar vieną atskirą mokyklą, ar jų netrūks dar daugiau?“ – klausė liberalsąjūdietis Romualdas Jablonskis. Švietimo skyriaus vedėjas A. Sungaila teigė, jog šiai savarankiškai mokyklai metams papildomai reikės apie 24 tūkst. Lt mokinio krepšelio ir apie 12 tūkst. Lt aplinkos lėšų. Mokyklai tapus savarankiška, jeigu dabar čia veikiančio skyriaus vedėja taptų direktore, A. Sungailos tvirtinimu, jos mėnesinė alga iki mokesčių – 3 tūkst. 172 Lt – padidėtų 700 Lt. Savarankiškai mokyklai reikėtų direktoriaus pavaduotojo, buhalterio, kitų specialistų dalies etatų, dabar gi šias funkcijas atlieka Marijono Daujoto pagrindinė mokykla, kuriai yra pavaldus Rūdaičių pagrindinio ugdymo skyrius. Rūdaičių pagrindinio ugdymo mokykla į Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos pradinio ugdymo skyrių buvo reorganizuota ir savarankiškumo neteko 2009 m. rugsėjo 1 d. Jos reorganizavimas (išeitinės išmokos darbuotojams) Savivaldybei kainavo apie 100 tūkst. Lt. Argumentas, kodėl Rūdaičiuose vėl reikia steigti savarankišką mokyklą, – iki daugiau kaip 70-ies išaugęs mokinių skaičius. Neištvėręs tokio Savivaldybės politikų pirmyn – atgal blaškymosi, K. Skierus pasiūlė patenkinti ir Kalniškių bendruomenės norą čia atkurti savarankišką mokyklą. „Kuo Kalniškiai blogesni už Rūdaičius? Ir Vladas Baltuonis nebus nuskriaustas“, - klausė ir ironizavo politikas. Jo nuotaika užsikrėtė kolega bendrapartietis Povilas Turauskis. „Aš siūlau S. Įpiltyje mokyklą atidaryti“, - išdrožė jis. Kalniškių mokinių tėvų vardu kalbėjusi Aida Daukantienė teigė, jog bendruomenė gerbs bet kokį Savivaldybės tarybos sprendimą, jei tik vaikams bus sudarytos geresnės mokymosi sąlygos. V. Domarkas patikino, jog Kartenos mokyklai skirtose lėšose Kalniškių pradinio ugdymo skyriui pinigai bus numatyti atskira eilute. „Lėšų apskaita bus išskirta ir buhalterijoje, o dėl skyriaus vedėjo etato – gal ne visą, bet skirsime, pasirūpinsime, kad ir meistrai mokykloje pagal nustatytą tvarką apsilankytų. Vaikus iš Kalniškių į Karteną ir nuveš, ir parveš mokyklinis autobusiukas“, - žadėjo V. Domarkas.
|
|
