|
|
|
Suformavo pasiūlymus tarybai dėl mokyklų likimo
Atrodo, kad Kretingos Simono Daukanto pagrindinei mokyklai nepavyks pabėgti nuo progimnazijos likimo – išsiderėta išimtis dėl mažesnio mokinių skaičiaus IX-X klasėse leis tik vieneriems metams dar išlaikyti pagrindinės mokyklos statusą. Tiesa, šiems pasiūlymams dar turės pritarti rajono taryba, kuriai projektą pateiks jau paskutinį kartą posėdžiavusi darbo grupė, sudaryta dėl rajono bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano pakeitimų. Per paskutinį kartą vykusį darbo grupės susitikimą apsispręsta – Simono Daukanto pagrindinei mokyklai palikti galimybę nuo 2014 metų rugsėjo 1 dienos formuoti IX-X klases, tačiau tik su sąlyga, kad mokinių skaičiaus vidurkis jose bus ne mažesnis negu 20 mokinių. Įstatymai numato, kad mokykloms, kurios yra mieste, privalu turėti 25 mokinių vidurkį klasėje, tačiau yra palikta galimybė šį skaičių sumažinti rajono tarybos nuožiūra. „Šiandien turime 25 aštuntokus, bet iš jų 5-6 planuoja kitais metais pereiti į gimnaziją. Tai yra gabūs mokiniai ir jiems išeiti kliūčių nedarome, tikime, kad jie studijuos aukštosiose mokyklose,- teigė Simono Daukanto pagrindinės mokyklos direktorė Adelė Jonauskienė. – Tačiau jei iš šių aštuntokų bus tik 19 devintokų, trūks tik vieno mokinio, kad išliktume pagrindine mokykla? Gali taip įvykti, nes mūsų mokyklą lanko ir vaikai iš socialinių paslaugų centro – kai jie įsivaikinami, jie su nauja šeima išvyksta į kitą miestą ar šalį. Gal nebekankinkime tų aštuntokų – leiskime jiems eiti į IX, o paskui į X klasę. O jaunesni mokiniai jau turės laiko susitaikyti, kad mokykla nuo 2015 metų rugsėjo taps progimnazija ir jiems baigus VIII klasę reikės rinktis kitą mokymo įstaigą.“ Visgi rajono Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas, Švietimo skyriaus vedėjas Antanas Sungaila ir rajono meras Juozas Mažeika skeptiškai įvertino A. Jonauskienės prašymą. Jie nuogąstavo, kad nenurodžius minimalaus mokinių skaičiaus IX ir X klasėse, gali būti, jog 2014 metų rugsėjį į IX klasę beateis 15-16 mokinių, tad išlaikyti tokį komplektą pernelyg brangiai kainuotų. Be to, priminė meras J.Mažeika, sąlyga turėti bent 20 vaikų vidurkį IX ir X klasėse yra tik vienerių metų išlyga, atsižvelgiant į tai, kad A. Jonauskienė anksčiau nuogąstavusi, jog įstatymo reikalaujamų 25 mokinių niekaip nebus įmanoma surinkti. Tąkart J. Mažeika ir siūlė nustatyti mažesnį mokinių skaičių, atsižvelgiant į tai, kad Simono Daukanto pagrindinė mokykla yra miesto pakraštyje, kad ji atlieka ir tam tikra socialinę misiją. Tad jei 2014 metų rugsėjį lankyti IX klasę pageidaus mažiau negu 20 mokinių, Simono Daukanto pagrindinei mokyklai nebus leista formuoti IX klasės ir bus pradėtas reorganizacijos į progimnaziją etapas. Tai reiškia, kad šiųmetiniams devintokams kitais mokslo metais dar bus leista toje pat mokykloje baigti X klasę – taip pagrindinė mokykla „nuaugintų“ vyresniąsias klases. Nors A. Jonauskienė teigė suprantanti, kad mokyklose vaikų mažėja ir teks susitaikyti su progimnazijos ateitimi, tačiau tai nėra lengva: dabar VII klasę lanko 46 vaikai, t.y. du klasių komplektai, tad vėliau į šios mokyklos IX klasę einančių būtų tikrai ne mažiau kaip 25. Tačiau tai, vadovaujantis dabartiniu sprendimo projektu, nebeturėtų jokios reikšmės – nesvarbu, kiek mokinių būtų, siūloma, kad nuo 2015 metų rugsėjo Simono Daukanto pagrindinei mokyklai nebūtų leista formuoti IX klasės. „Labai gaila, kad profesinės mokyklos nėra integruotos į švietimo sistemą – mokiniui, kuriam nesiseka mokslai, būtų galima save realizuoti įgyjant profesiją“,- teigė V. Domarkas. Kretingos technologijos ir verslo mokyklos direktorė Zita Mockienė teigė, kad mokykla galėtų mokyti virėjo, šaltkalvio, remontininko profesijos mokinius, atėjusius po VIII klasių. „Esame parengę programas, tačiau turėtų susidaryti 25 mokinių grupė, o Savivaldybė - skirti mokinio krepšelio lėšas“, - paaiškino Z. Mockienė. Marijono Daujoto pagrindinei mokyklai numatoma nuo 2014 metų rugsėjo 1 dienos leisti komplektuoti po 1-2 devintas ir dešimtas klases, tačiau tikslus komplektų skaičius dar bus nustatytas rajono tarybos kovo mėnesį. Tokiai Simono Daukanto bei Marijono Daujoto pagrindinių mokyklų perspektyvai nepritarė Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorė Biruta Mikienė, kuri išreiškė viltį, kad problemą dėl tuštėjančios mokyklos dar išgirs tarybos nariai. Kitas daugiausiai diskusijų sukėlęs klausimas – Kartenos vidurinės mokyklos Kalniškių pradinio ugdymo skyriaus likimas. Buvo pagarsintas Kalniškių bendruomenės centro prašymas, kuris adresuotas rajono vadovams bei tarybos nariams – išreikštas pageidavimas pradinį skyrių pertvarkyti į daugiafunkcį centrą. Kartenos vidurinės mokyklos direktorė Laima Mačernienė iškėlė klausimą, ar tai reiškia, jog kalniškiečiai norėtų, kad šis pradinio ugdymo skyrius taptų savarankiška mokykla. Jei ji taptų daugiafunkciu centru, gali būti, jog ateityje pasinaudotų teise prašyti, kad čia būtų dirbama ir pagal pagrindinio ugdymo programą. Visgi darbo grupės nariai pasisakė, kad Kalniškių pradinio ugdymo skyrius neturėtų tapti savarankiška mokykla – ji būtų Kartenos vidurinės mokyklos, kuri esant galimybei būtų pertvarkyta į daugiafunkcį centrą, skyriumi. Tačiau būtina, kalbėjo darbo grupė, ieškoti galimybės, kaip, dalyvaujant projekte dėl daugiafunkcio centro steigimo, atnaujinti Kalniškių skyriaus bazę.
|
|
