|
|
|
Drobėse - gyvenimo išbandymų atspindžiai
Pirmagimio kūdikio trauma ir mirtis, gaisras, irstantys šeimos santykiai, pačios liga – visa tai buvo lemtingi gyvenimo posūkiai, prieš kelerius metus atvedę 47-erių Audrą Šaltienę į tapybos pasaulį. Dabar ji išvien su kitais Kretingos rajono tautodailininkais rengia parodas, dalyvauja mugėse, o šiomis dienomis baigia tapyti drobes, kurias išveš į garsiąją Kaziuko mugę Vilniuje.
Laimė tapyti ne užsakovams A.Šaltienės drobėse dominuoja ryškių klasikinių – raudonos, juodos, rudos, baltos - bei pastelinių spalvų deriniai. Paveikslų tematika – kuo įvairiausia ir persmelkta labai moteriška grožio pajauta: gėlės, gyvūnai, gamtos vaizdai, o retsykiais tapytoja panirsta į abstrakcijas. „Temą nėra lengva subrandinti: visko galima prisigalvoti, bet konkrečių darbų atsiradimą diktuoja rinka, kuri yra įnoringa. Sykį nupiešiau gaidį – vaizdai su naminiais paukščiais dabar labai madingi virtuvėse, pirtyse, bet pirkėjai ieškojo žąsies. Nupieši žirgą, o jie teiraujasi, kodėl nėra karvės, - tautodailininkė prisipažino labai nemėgstanti užsakymų, tačiau tapyba – jos pragyvenimo šaltinis. – Arba žmogus prašo, kad nutapyčiau gamtos vaizdą su trobele pamiškėje, upeliu. Nupiešiu – man labai gražu, o jis purto galvą – nepatinka. Neseniai viena moteris paprašė nutapyti Kretingos miesto vaizdą: sako – nupiešk bažnyčią, paštą, bet kad „Maximos“ nesimatytų. Sakau: ar jūs įsivaizduojat, kur aš turiu užsiropšti, kad akimis aprėpčiau tokį vaizdą. Nesutarimų esmė yra ta, kad aš matau vienaip, o kitas žmogus – savaip“. Atgaiva širdžiai būna tuomet, kai ji galinti tapyti ne užsakovams. Tie darbai iškeliauja į Klaipėdos tautodailės „Marginių“ saloną, Palangos bei Šilutės dailės galerijas. Kūrybos proveržis - Kretingoje A.Šaltienė sakė, jog tapyti ji niekur nesimokė, - esanti gryniausia savamokslė, piešianti iš intuicijos, ir dažniausiai – vakarais, kai nurimsta namai. Kartais prie drobės užsibūna ligi pat paryčių. „Tyloje išsigrynina širdis, užaštrėja vaizdai. O būna, kad susapnuoju paveikslą, pašoku iš miego ir puolu apmesti kontūrus, sudėlioti detales.
į Tautodailininkė sakė, jog už tai, kad gali atsidėti vien tapybai – daryti tai, ką iš tikrųjų nori, šiandieną esanti dėkinga savo vyrui Jonui. „Juk ne visada sekasi, ne visada mano paveikslus perka. Kitas vyras gal pyktų, kad užsidarau dirbtuvėse ir piešiu ligi paryčių“, - kalbėjo moteris, ligi tol dirbusi siuvėja, kuriai viename Klaipėdos salonų būdavo patikėta siūti netgi vestuvines sukneles. Tačiau siuvimo, ji sakė, ne tik nepasigendanti - veikiau jo net nebemėgstanti. Į kūrybą, ji neslėpė, panirusi vos prieš kelerius metus, kai po lemtingų išgyvenimų pakeitė gyvenamąją vietą – iš Klaipėdos atsikraustė gyventi į Kretingą. „Su vyru buvome praėję ugnį ir pragarą: po pirmagimės dukters netekties sudegė mūsų automobilis, o vyras vos per plauką išliko gyvas. Pašlijo šeimos tarpusavio santykiai, mane užklupo depresija, - moteris sakė, jog tuo metu tapyba į jos gyvenimą atėjo tarsi išganymas. – Naktimis piešdavau ir į popierių perkeldavau visą savo skausmą“. Tapyti paskatino menininkė Seno namo Kretingoje, kuriame apsigyveno su vyru ir dviem sūnumis, sienos ir jame sklandanti raminanti dvasia, atrodė, sugėrė visą moters skausmą, baimes ir nerimą. Gėlės, daržas, netoliese tekanti Akmena gydė ir guodė. „Apėmė toks jausmas, lyg čia jau būtume gyvenę: dienas leisdavau gamtoje, o naktis – piešdama, - neslėpė menininkė. - Sykį kaimynė dailininkė Dalia Skridailaitė-Valatkienė manęs paklausė, ką aš veikiu naktį – languose nuolat dega šviesa. Prisipažinau, kad piešiu. Ji paprašė parodyti piešinius, bet aš nedrįsau, - parodė vyras. Nuo to ir prasidėjo: Dalia buvo mano mokytoja - ji paskatino vaizdus iš popieriaus perkelti į drobes“. Kai pirmus savo paveikslus ji nuvežė į Tautodailės draugijos saloną Klaipėdoje, pasakė, jog priimami tik saviškių darbai, tačiau, pamatę paveikslus, paskatino ją siekti narystės – tautodailininke ji tapo 2006 m. Išbridus iš bėdų, atviravo kūrėja, prasidėjo visai kitas šeimos gyvenimas – dabar jų namuose tvyro ramybė ir darna, o nuosavos žemės sklypas paskatino ir sveikuolišką gyvenseną.
|
|
