|
|
|
Meilė tėvynei ne diržu įskiepijama
Poryt, Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, visiems tautiečiams privalu išsikelti valstybines vėliavas. Ankstesnių metų pavyzdžiai rodo, jog nemažai kretingiškių tądien trispalvės išvis neištrauks iš komodos. Bet yra ir patriotų, kurie savo namus bei sodybas lietuviškomis vėliavomis puošia visus metus.
Pasirinko vytį Kretingoje, J.Basanavičiaus gatvėje, priešais vadinamąjį Marijos kalnelį – senkapius su koplytėle, kurie pastatyti pirmosios bažnyčios vietoje, gyvenantys Asta ir Audrius Januškos praėjusį rudenį savo kieme išsikėlė Lietuvos istorinę vėliavą. Ši aukštai ant stovo iškelta ir vėjyje besiplaikstanti raudona vėliava su baltu vyčiu, apsinuoginus medžiams, puikiai matoma ir kitapus Akmenos kranto. Būtent ši vėliava daro jų sodybą išskirtine visoje gatvėje ir netgi – mieste. „Lankėmės Švedijoje pas draugus: ten kone prie kiekvieno namo kabo vėliavos, važiuoji - gražu, ir labai pagarbiai nuteikia. Iš pradžių ir mes norėjome išsikelti trispalvę, bet perskaičiau įstatymą, kad ji kabinama tik valstybinių švenčių metu. Vasario 16-ąją vytį nuleisime, o iškelsime trispalvę“, - kalbėjo sodybos šeimininkas. Istorinės vėliavos prototipas yra per Žalgirio mūšį 1410 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės naudotos vėliavos, o vytis – vienas seniausių herbų Europoje. Istorinę vėliavą greta valstybinės trispalvės yra įteisinęs LR Seimas. A.Januška sakė, kad su žmona tarpusavyje ilgai diskutavo, kurią iš trijų vėliavų – valstybinę, istorinę ar Žemaitijos - išsikelti prie namo. „Labai populiarios yra Žemaitijos vėliavos, bet Audrius – ne žemaitis, jis pusiau dzūkas, pusiau suvalkietis, nė kalbėti žemaitiškai nemoka“, - apsisprendimą motyvavo A. Januškienė. Meška - be antkaklio Prieš dešimtmetį vienas pirmųjų Kretingos rajone, Salantų miesto prieigose, Žemaitijos vėliavą išsikėlė akmentašys Juozas Žilinskis. „Dabar pas mane kabo jau antrasis žemaičių vėliavos variantas – raudoname fone 2 juodos meškos ir geltona saulutė, o anksčiau buvo raudona meška baltame fone“, - sakė meistras. Anot J.Žilinskio, yra bent 5 žemaitiškos vėliavos variantai. Tačiau, jo manymu, pastarasis labiausiai atitinka jos istorinį autentiškumą. Šią vėliavą atkūrė ir įregistravo kaunietis Žemaitijos istorijos tyrinėtojas Aras Žvirblis. „Jis ištyrinėjo, kad tikroji žemaitiška vėliava buvo sodrios vyšninės spalvos, o simbolika liko ta pati - meška. Tik dabartinė mūsų meškutė, skirtingai nuo ankstesnės, yra be antkaklio - labai jau nedera tvirtas žemaičio charakteris, nepalaužiama valia ir laisvės troškimas su pažabotu girios galiūnu. O saulė – žemaičių pagonybės simbolis“, - įsitikinęs akmenkalys. Paklaustas, kodėl pirmenybę teikė Žemaitijos vėliavai, jis sakė manąs, jog tai – geriausias jo, savojo krašto mylėtojo, pasirinkimas. „Šiandien turėčiau teisę išsikelti Europos Sąjungos, Lietuvos istorinę arba Žemaitijos vėliavą. Kiekvienas darželinukas žino, kad gyvename Lietuvoje, o ši yra Europos Sąjungoje. Bet ne kiekvienas prošal keliaujantis težino, jog jis vieši Žemaitijoje“, - savo poziciją užtvirtino J.Žilinskis. Valstybės vėliavą privalu iškelti triskart A. ir A. Januškos sakė, kad prošal eidami žmonės pasidžiaugia prie jų namų plevėsuojančia vėliava su vyčiu, tačiau pastebėjo, jog ne visi kaimynai net per šventes tepasikabina savo valstybės simbolį. „Gal jie taip išreiškia savo protestą prieš negeroves, - svarstė sutuoktiniai. – Dauguma sunkiai gyvena ir dėl to kaltina valdžią. Tai - lyg kerštas valdžiai. Pagerės gyvenimas, žmonės nebebėgs į užsienį, pradės didžiuotis savo valstybe, atsiras ir pagarba vėliavai“, - samprotavo A.Januška, dirbantis vienos iš Kretingos degalinių vadovu. Jam pritarė Asta: „Galvoju, nepatinka Lietuva – bėk iš jos, kaip ir darbe, nepatinka – keisk. Bet jei jau pasirinkai gyventi čia, tai ir gerbk savo šalį, jos įstatymus ir simbolius“. Istorinė ir žemaitiška vėliavos mūsų šalyje nėra privalomos, tačiau tautinę įstatymiškai yra privaloma iškelti triskart per metus: Lietuvos valstybės atkūrimo dieną - Vasario 16-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną – Kovo 11-ąją ir Lietuvos valstybės dieną – Liepos 6-ąją. Sutapatina pyktį ant valdžios ir valstybės Asmenys, nepaisantys šio įstatymo, seniūnui surašius Administracinės teisės pažeidimo protokolą, gali būti nubausti nuo 30 iki 60 Lt bauda. Tačiau Kretingos rajono administracinės komisijos pirmininkas Antanas Puodys patikino, jog jų komisijos per pastaruosius kelerius metus nebuvo nubaustas nė vienas asmuo per valstybinę šventę neiškėlęs vėliavos. Pats A. Puodys, būdamas rajono tarybos narys, įsitikinęs, jog diržu mylėti tėvynę šiandien žmogaus nepriversi. „Žmonės pyksta – kokia čia nepriklausomybė, sako, jei ir vėl esame priklausomi nuo Europos. Jie nemato europinių investicijų, nes akis bado šalies negerovės. Konstitucinis teismas pats sau iš valstybės prisiteisė tūkstančius, o pensijoms atstatyti pinigų nėra, todėl ir vėl lengviausia nustekenti mokesčių mokėtojus, apmokestinant jų automobilius. O vienas žmogus per žūklės varžybas sakė norįs į rajono tarybą mesti granatą už tai, kad ir vėl pakėlė šiukšlių mokestį, nors šį priteisė teismas“, - priežastis, dėl ko žmonės negerbia savo valstybės, apibūdino A.Puodys. * Skirtingai nuo individualių namų ar organizacijų pastatų, prie valstybinių ir savivaldybių institucijų valstybės vėliava iškeliama 18 kartų per metus, minint svarbiausias datas. Tačiau jau dešimtmetį kiekvieną rugsėjį bendrojo lavinimo mokyklų bendruomenės iškilmingai iškelia trspalvę, o pasibaigus mokslo metams - nuleidžia. Jei kabinamos kelios vėliavos, jos turi kabėti šia tvarka: pirmiausia – trispalvė, tada – istorinė su herbu, ir galiausiai – mėlynas ES žvaigždynas. ES vėliavą privalu iškelti tik oficialių vizitų ar renginių metu. Istorinė vėliava plevėsuoti kasdien irgi neturi: ją pakanka iškelti valstybinių švenčių metu. Kiekvieną dieną plevėsuojant vieną seniausių Europoje herbų – vytį - galima išvysti tik ant Valdovų rūmų Vilniuje, Karo muziejaus Kaune ir Trakų pilies.
* Lietuvos valstybės vėliava yra tautinė – audeklas, susidedantis iš 3 lygių horizontalių juostų: viršutinė – geltona, vidurinė – žalia, apatinė – raudona. Vėliavos pločio ir ilgio santykis – 3:5, įprasta – 1 m pločio ir 1,7 m ilgio. Valstybės vėliava gali būti iškeliama prie, virš ar ant pastatų. Minint gedulą, valstybės vėliava nuleidžiama trečdaliu stiebo ilgio, o prie koto prisegamas 10 cm pločio juodas kaspinas, kurio galai siekia vėliavos apačią.
|
|
