|
|
|
Į rajono problemas pažvelgė iš arčiau
Oficialaus vizito į rajono Savivaldybę atvykusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė rajono vadovus, tarybos narius, administracijos specialistus pagyrė už konstruktyvų darbą, atvirą ir nuoširdžią diskusiją, tačiau prisipažino: ją nustebino nenusisekęs mūsų rajono investicinis projektas – naujos bibliotekos statyba.
„Aš, kaip buvusi Seimo Audito komiteto pirmininkė, žiūrėdama į pradėtą ir nebaigtą statyti biblioteką, visų pirma savęs paklausiau: ar tikrai prieš mane – tie 5 mln. Lt, kurie, rajono vadovų teigimu, jau yra investuoti? Esu įsitikinusi: dar reikia išsiaiškinti, ar bibliotekos statyba iki šiol vyko skaidriai,“ – „Pajūrio naujienoms“ kalbėjo Seimo pirmininkė, kuri akcentavo ir bendrapartiečio kultūros ministro Šarūno Biručio sprendimą įpareigoti Kretingos rajono savivaldybę perskaičiuoti bibliotekos statybos sąmatą ir pagrįsti tokių didelių erdvių, kokios yra numatytos naujoje bibliotekoje, ekonominį naudingumą, kad būtų skirta trūkstamų lėšų. Iki apsilankydama Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos Rūdaičių pradinio ugdymo skyriuje, iki apžiūrėdama naujosios bibliotekos statybą bei pabuvodama Kretingos ligoninėje, L.Graužinienė susitiko su rajono vadovais, administracijos specialistais, seniūnais, rajono tarybos nariais, kad aptartų mūsų rajono problemas. „Seimo vadovai nusprendė laiką iki kovą prasidėsiančio plenarinio posėdžio paskirti oficialiems vizitams į šalies rajonus, kad galėtume išsiaiškinti, kokie sunkumai juos slegia – atokesnių šalies rajonų problemos nėra vien tik jų reikalas: atsakomybę dėl jų sprendimo turėtų prisiimti ne tik rajonų valdžia, bet ir Seimas, Vyriausybė, kitos institucijos“, - teigė L. Graužinienė, kurios išankstinis įspūdis apie Kretingos rajoną buvo kaip apie kraštą, kuriame labai stiprus bendruomeniškumas. Kadangi Seimas nuolat sulaukia skundų dėl Viešųjų pirkimų įstatymo, atėjo laikas, anot L.Graužinienės, šį įstatymą peržiūrėti iš esmės. Rajono Savivaldybės direktorius Virginijus Domarkas pateikė net keletą argumentų, kodėl reikia peržiūrėti ir keisti Viešųjų pirkimų įstatymą. „Pati didžiausia nesąmonė – mažiausios kainos kriterijus. Kol jį taikysime, tol niekada nebus kokybės: nespėjo praeiti garantinis laikas, tarkim, po mokyklos renovacijos, kai jai vėl reikia iš naujo renovuoti“, - teigė V.Domarkas. „O kodėl Savivaldybė netaiko ekonominio naudingumo metodo?“ – replikavo Seimo pirmininkė. Į šią repliką administracijos direktorius atsakė trumpai: „Tai Viešųjų pirkimų tarnyba įvardina kaip korupcijos apraiškas. Atvirai pasakysiu – dirbu 1,5 metų ir niekas man nėra pasiūlęs kyšio. Kodėl korupcija įžvelgiama visai ne ten?“. Savivaldybės vadovai yra susidarę įspūdį, kad Viešųjų pirkimų tarnyba yra valstybė valstybėje, ši tarnyba įsivaizduoja esanti nepriklausoma, nors iš tiesų jai didelę įtaką daro verslo struktūros. „Mes jaučiame verslo konkurenciją ir įsiliejimą į šią tarnybą. Ateis laikas, bus galima paviešinti ir konkrečius atvejus“, - V.Domarkas buvo tvirtas savo žodžiais. Ir jis, ir rajono meras Juozas Mažeika iškėlė mintį, jog peržiūrint Viešųjų pirkimų įstatymą būtina įvesti atsakomybės kriterijų, kai viena įmonė konkursą laimi, o kita – apskundžia. Kol vyksta teisybės ieškojimo procesas, Savivaldybė praranda ir laiką, ir pinigus, o tas, kuris apskundė konkursą, už nieką neatsako. Rajono tarybos Švietimo komiteto narys Darius Petreikis pastebėjo, jog šalies mastu formuojasi ydinga praktika – net ir didelės mokyklos pritrūksta mokinio krepšelio lėšų. „Arba lėšas reikia didinti, arba sukurti klasės komplekto finansavimo modelį: juk vaikui išėjus iš mokyklos ir „išsinešus“ krepšelio lėšas, klasė, kaip struktūra, lieka“, - pastebėjo politikas. Kartu su Seimo pirmininke oficialaus vizito atvykęs jos pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas sakė, jog jau esama svarstymų ateityje iš viso atsisakyti mokinio krepšelio, ateityje iš valstybės biudžeto skiriant tikslines lėšas mokykloms, o jas paskirstytų pačios savivaldybės. L.Graužinienei išsakius savo asmeninę – pritarimo - poziciją dėl referendumo, Ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Antanas Stonkus Seimo pirmininkės paprašė paskubinti naujų žemės našumo kriterijų įgyvendinimą.
„Kai Kretingos rajonas pagal žemių našumą buvo sulygintas vos ne su Šakių ir Pasvalio, mūsų ūkininkai prarado milijonus. Kai pagaliau per daugelį metų – pradedant nuo Kazimiros Prunskienės ir baigiant Kazimiero Starkevičiaus buvimo ministrais - išsikovojome, kad būtų taikomi nauji kriterijai, atsirado jėgos, kurios suinteresuotos, kad tie kriterijai būtų pritaikyti kuo vėliau: jau girdime, kad apie 2019-uosius“, - kodėl svarbu kuo skubiau taikyti naujus standartus, pagrindė A.Stonkus. Dar kartą rajono vadovai pasibeldė į aukščiausiosios valdžios duris dėl gamtinių išteklių – konkrečiai mūsų rajone išgaunamos naftos: kad bent keletas procentų mokesčių nuo šios veiklos liktų rajonui, kurio keliais važinėja sunkiasvoris naftininkų transportas, ardoma infrastruktūra. Susitikimo metu L. Graužinienė pasidomėjo socialinių pašalpų skirstymo problematika mūsų rajone, aptarė valstybės skolinimosi politiką – vien paskoloms administruoti valstybė išleidžia 2,3 mlrd. Lt, o erzelynę su lenkais pavadino ikirinkiminiu reiškiniu. * Šiuo metu Kretingos rajono savivaldybės skolos sudaro 22 mln. Lt. Limitas skolintis Savivaldybės funkcijoms vykdyti yra išnaudotas, projektams kofinansuoti Savivaldybė dar gali skolintis 6 mln. Lt. Savivaldybė už paskolas moka 1,8-2 proc. palūkanų. Palyginti – iš Amerikos fondų pasiskolinusi Lietuvos valstybė šiuo metu moka 9,8 proc. palūkanų, paskoloms administruoti išleidžia 2,3 mlrd. Lt, kai Latvija, pasiskolinusi iš Tarptautinio valiutos fondo, mokėjo 2,3 proc. palūkanų ir tas skolas jau baigia grąžinti. Geros žinios, kurias iš Seimo atvežė jo pirmininkė Loreta Graužinienė: * koalicijoje sutarta, jog 2015 m. merus rinksime tiesiogiai; * mokinio krepšelis padidėjo 38 Lt, ir šiais mokslo metais pirmą kartą mokinio krepšelis nebuvo sumažintas dėl mokinių skaičiaus mažėjimo. Taip pavyko išsaugoti 150 kaimo mokyklų; * nuo 2014 m. liepos 1 d. keliami kultūros darbuotojų atlyginimai – alga vidutiniškai didės 240 Lt. Tam tikslui valstybė papildomai ketina skirti 25 mln. O 2015-aisiais 4 proc. turėtų didėti ir pedagogų atlyginimai, ketinama algas kelti ir socialiniams darbuotojams; * 2014 m. Vyriausybės prioritetas – grąžinti nusavintas pensijas. Tam reikės 90 mln. Lt; * pirmą kartą kultūrai bus skiriama lėšų – 650 mln. Lt – iš europinių fondų. Iki šiol kultūrai iš ES paramos ankstesnių finansavimo laikotarpio programų nebuvo skirta nė lito.
|
|
