Tikrai nereikėtų, čia per daug išpūstas burbulas. Kvepia afera, negražia konkurencija, kuria siekiama visai sunaikinti mūsų kiaulininkystės sektorių – juk jau ir dabar labai daug kiaulienos įvežame iš užsienio. Kovos būdai stebina – išnaikins 90 proc. populiacijos, o kur tikimybė, kad tarp tų 10 proc. nebus užsikrėtusių?
Ineta Jurgaitienė:
Reikėtų ieškoti problemos sprendimo, tačiau ne tokiomis drastiškomis priemonėmis. Mūsų kiaulininkystės sektorius nėra jau toks didelis, o maro atvejai pasireiškė Alytaus rajone, todėl pas mus Žemaitijoje nereikėtų taikyti tokių pat radikalių priemonių, o luktelti, kokia situacija bus ten.
Lina Meškauskienė:
Patys ūkininkaujame, laikome nemažai kiaulių. Suprantame, kad jeigu maras ateitų – mūsų ūkis žlugtų, tačiau nelabai tikime dabartinėmis politikų kalbomis. Fermose laikomės griežtų higienos taisyklių – aplinka dezinfikuojama, į vidų einama specialiomis aprangomis ir pan. Jeigu įsivyrautų kiaulių maras, tada – taip, kiltų didesnė grėsmė negu dabar.
Romas Petrauskas:
Žinoma, kad nereikėtų. Kiek žinau, ir medžiotojai pašiurpę. Reikėtų sutelkti didesnį dėmesį ir imtis griežtesnių priemonių Baltarusijos pasienyje, o ne visoje Lietuvoje. Viso labo rasti tik du maro atvejai, o sukelta tokia maišalynė. Politikai skuba , lekia – tai tik dar labiau kelia įtarimą, kad čia slypi nešvarūs dalykai.
Kalbino Aurimas RAPALIS, fotografavo Darius ŠYPALIS
