|
|
|
Kodėl pakilo vietinės rinkliavos mokestis
„Kad ir kaip gyventojams nesinorėtų mokėti didesnio vietinės rinkliavos mokesčio, kurį praėjusiame posėdyje patvirtino rajono taryba, nei rajono Savivaldybė, nei mūsų bendrovė kitos išeities neturi“, - teigė bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorė Renata Surblytė.
Jos teigimu, net 40 proc. vietinės rinkliavos mokesčio didėjimą nulėmė vadinamasis sąvartyno vartų mokestis: iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. „Kretingos komunalininkas“ vartų mokesčio mokėjo 54,09 Lt/t, nuo tų pačių metų rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d. – 78,97 Lt/t, o nuo šių metų sausio 1 d. – 122,71 Lt/t, ir šio mokesčio dydis bei jo augimas visiškai nepriklauso nuo rajono Savivaldybės valios. Pakitęs vartų mokestis – didesnė ir rinkliava „Tačiau mūsų rajonas nesame nemaloni išimtis - vartų mokestis didėja ir kitose šalies savivaldybėse: pavyzdžiui, Švenčionių rajonui vartų mokestis kilo beveik 5 kartus, Vilniaus miesto - beveik dvigubai, Trakų rajono – pusantro karto. Vartų mokestis padidintas ir kitoms Klaipėdos apskrities savivaldybėms, kurių komunalinės atliekos vežamos į Dumpių sąvartyną“, - paaiškino R.Surblytė. Anot jos, Klaipėdos regionas yra vienas pirmųjų šalyje, baigiantis įvykdyti Europos Sąjungos reikalavimus dėl į sąvartynus patenkančių atliekų kiekių mažinimo. Remiantis ES direktyvomis, Klaipėdoje pastatyta atliekų deginimo gamykla „Fortum“, o 2007 m. pradėjęs veikti Dumpių sąvartynas, kurio plotas – per 21 ha ir kuriame turi sutilpti 2 mln. t atliekų, planuojama, veiks tik 20 metų. „Specialistų skaičiavimais, Dumpių sąvartynas jau užpildytas 80 proc. Tad „Fortum“ gamykla ir buvo pastatyta išrūšiuotoms atliekoms deginti. Klaipėdos regioninis atliekų tvarkymo centras (KRATC) perka paslaugą iš „Fortum“, ir visų regiono savivaldybių atliekų deginimo sąnaudos, pirminiais skaičiavimais, 2014 m. sudarys 7 mln. 900 tūkst. Lt. „Fortum“ KRATC-ui grąžina pelenus deponuoti ir už 1 t deponuotų pelenų moka 79 Lt. Iš esmės KRATC patiria beveik 6 mln. Lt nuostolį, kadangi iš vienos tonos šiukšlių į sąvartyną pelenų pavidalu patenka tik 200 kg, už kuriuos gaunamos pajamos, ir tai būtų pagrindinis veiksnys, turintis įtakos vartų mokesčio augimui. Be to, 2015 m. KRATC yra pasirengęs statyti atliekų rūšiavimo gamyklą, kurios vertė – 40 mln. Lt, pastarosios statybai ES Sanglaudos fondas skiria apie 80 proc. lėšų. Šios sąnaudos vėlgi „guls“ į vartų mokesčio kainą“, - kodėl nemažės vartų mokestis, paaiškino bendrovės „Kretingos komunalininkas“ vadovė, pabrėždama, jog norint sutvarkyti atliekas pagal visus ES įpareigojimus, 1 t atliekų sutvarkymo sąnaudos ateityje tik didės. Atliekų tvarkymo sąnaudas didins ir nuo 2016 m. siūlomas įvesti sąvartyno mokestis: prognozuojama, kad 2016 m. jis bus 75 Lt/t, o 2020 m. – jau 155 Lt/t. „Aplinkos ministerijos teisės aktais, pagal kuriuos ir bus įvedamas sąvartyno mokestis, siekiama, kad savivaldybės dėtų visas pastangas – dirbtų kūrybiškai ir inovatyviai, kad kuo mažiau atliekų patektų į sąvartynus. Ir jeigu savivaldybės nesiims priemonių, kad 50 proc. komunalinių atliekų išrūšiuotų patys gyventojai, jeigu nemažės į sąvartyną išvežamų bioskaidžių atliekų, – už šiukšles kaskart mokėsime brangiau. Pavyzdžiui, nuo kitų metų pradžios už kiekvieną toną neteisingai sutvarkytų atliekų, tai yra jeigu jose bus per daug bioskaidžių atliekų, - gresia baudos iki 10 tūkst. Lt/t“, - kodėl būtina rūšiuoti komunalines atliekas ir ieškoti sprendimo būdų, kaip sumažinti bioskaidžių atliekų kiekius bendrame šiukšlių kiekyje, aptarė R.Surblytė.
Problema – per žema rūšiavimo kultūra Pagal Vyriausybės teisės aktus keisis ir vietinės rinkliavos taikymo metodika: mokestį sudarys dvi – pastovioji ir kintamoji – dalys. Pastarosios dalies dydį nulems su komunalinių atliekų kiekiais susijusios sąnaudos. Vadinasi, kuo geriau rūšiuosime komunalines atliekas, tuo mažesni kiekiai komunalinių atliekų pateks į sąvartyną. „Mūsų visuomenės problema – per žema visuomenės atliekų rūšiavimo kultūra. Mes, komunalininkai, matome: kai reikia išvežti kad ir surūšiuotas antrines žaliavas, šios būna šlapios, užterštos, sunkiai atskiriamos ir visiškai nebetinkamos perdirbti, ir tokių antrinių žaliavų supirkėjai nebeima, - pastebėjo „Kretingos komunalininko“ vadovė. – O rūšiuoti teks išmokti. Priešingu atveju sulauksime sankcijų – baudų, kurios bus įskaičiuotos į vietinės rinkliavos mokestį. Rudenį jau patyrėme, ką reiškia sankcijos: KRATC-ui patikrinus ir mūsų šiukšlėse aptikus didesnį kiekį biodegraduojančių atliekų, įmonė kaip baudą sumokėjo komerciniu tarifu“. Būtent po šio įvykio „Kretingos komunalininkas“ kreipėsi į rajono gyventojus, kvietė juos būti sąmoningais ir į bendrus atliekų konteinerius nebekrauti žaliųjų atliekų. Gyventojams sureagavus į šiuos raginimus, 2013 m. spalį buvo surinkta 42 t žaliųjų atliekų, kai 2012 m. tuo pačiu laiku – tik 7 t. „Būtų idealu, jeigu rajono gyventojai ir toliau kuo rūpestingiau rūšiuotų atliekas. KRATC yra perspėjęs, jog paisant ES reikalavimų, ateityje bus griežčiau tikrinamas komunalinių atliekų turinys – viršijus leistinas normas, grės baudos. Juk iš tiesų visa Europa rūšiuoja ne dėl ekonominės naudos, o dėl aplinkos tausojimo, švaros“, - tvirtino R.Surblytė. Kad atliekos rūšiuojamos vangiai, įrodo tokie skaičiai: Klaipėdos miesto gyventojai išrūšiuoja 3 proc. atliekų, Kretingos rajono – tik 1,15 proc. Pagal ES direktyvas jau 2013 m. bioskaidžios atliekos bendrame šiukšlių kiekyje negalėjo sudaryti daugiau kaip 50 proc. nuo 2000 m. užfiksuoto šiukšlių kiekio, o 2020 m. tokių atliekų begalės būti 35 proc. nuo 2000 m. fiksuoto mišrių komunalinių atliekų kiekio. Rajono gyventojų dėmesiui Bendrovė „Kretingos komunalininkas“ informuoja, jog tie gyventojai, kurie nori rūšiuoti atliekas ir savo namų ūkiuose turi po keletą konteinerių, turėtų kreiptis į bendrovę ir užsiregistruoti atliekų rūšiuotojų sąrašuose bei gauti lipdukus. Lipdukai būtų klijuojami ant paprastų konteinerių, į kuriuos gyventojai sumestų išrūšiuotą stiklą arba plastiką. Pasiteirauti galima tel. 78608.
|
|
