|
|
|
Susirūpinta pėsčiųjų perėjų saugumu
Policija ir kelininkai ieško sprendimų, kaip pėsčiųjų perėjas Kretingos mieste ir rajone padaryti saugesnėmis. Vienas iš siūlomų variantų – perėjas apšviesti kryptiniais gatvės žibintais. Kretingos miesto seniūnas Stanislovas Juknevičius bei „Kretingos komunalininko“ Gatvių apšvietimo ir priežiūros skyriaus vyriausiasis vadybininkas Stasys Algirdas Jurgutis paaiškino, kad kryptiniai gatvės žibintai šviesą skleistų ne plačiu spinduliu, bet koncentruotai – šviesos ruožas būtų nukreiptas į perėją ir aiškiai ją apšviestų. Tuomet ir perėja einantys pėstieji būtų ryškiau apšviesti bei matomi vairuotojams. Kiek žibintų reikėtų – svarstoma Anot S. Juknevičiaus, kryptinių gatvės šviestuvų idėją iškėlė Pranciškonų gimnazijos direktorius Leonas Šidlauskas, kuris seniūnijai pateikė prašymą pagerinti saugumą pėsčiųjų perėjose, esančiose J.Pabrėžos bei J. K. Chodkevičiaus gatvėse. „Tuo pačiu paprašėme, kad policija įvertintų situaciją ir kitose mieste esančiose pėsčiųjų perėjose, pateiktų informaciją, kur daugiausiai eismo įvykių kyla, rekomenduotų, ką galime padaryti, kad gyventojai būtų saugesni. Tad kol kas tik svarstoma, kur ir kiek kryptinių šviestuvų galėtų atsirasti, o galbūt įgyvendintume ir kitokias saugumą gerinančias priemones. Laukiame policijos pasiūlymų“,- kalbėjo S. Juknevičius. S. Jurgutis paaiškino, kad vienas kryptinis šviestuvas kainuotų daugiau negu 500 Lt. Ar vienai pėsčiųjų perėjai apšviesti pakaktų vieno tokio žibinto, ar reiktų ir antro – iš kitos gatvės pusės, priklauso nuo važiuojamosios dalies pločio. „Kiek domėjausi, vienas kryptinis šviestuvas, kuris skleidžia baltos šviesos ruožą, ryškiai apšviečia maždaug 6 metrų pločio gatvę. Jei gatvės plotis yra 8 metrai, tai prie perėjos reiktų įrengti jau 2 tokius šviestuvus iš abiejų pusių“,- teigė S. Jurgutis, kuris kartu su Kelių policijos poskyrio viršininku Ričardu Kačinu ir apžiūrėjo Kretingos mieste esančias pėsčiųjų perėjas bei įvertino jų apšvietimą. Siūlo apšviesti iš abiejų pusių R. Kačinas teigė jau turįs preliminarų planą su pasiūlymais, kokiose vietose reiktų pagerinti pėsčiųjų saugumą. Anot R. Kačino, pavojingiausios yra pėsčiųjų perėjos, esančios judriausiose gatvėse, pavyzdžiui, Vilniaus, J. Pabrėžos, Žemaitės alėjoje. „Pastebėjome, kad kai kurios pėsčiųjų perėjos yra apšviestos tik iš vienos gatvės pusės, todėl krinta šešėliai, kurie gali trukdyti pastebėti pėsčiąjį. Siūlytume perėjas apšviesti galingesnėmis lempomis arba įjungti abiejose pusėse esančius žibintus. Susirūpinimą kelia ir Palangos gatvė – joje ne tik nėra tinkamo apšvietimo, bet ir apskritai šaligatvių, kuriais eidami pėstieji galėtų jaustis saugiai,- teigė R. Kačinas. – Kai kurias gatves žadama rekonstruoti, tad prašysime Savivaldybės, kad būtų atkreiptas dėmesys į tose gatvėse būsimų pėsčiųjų perėjų apšvietimą.“ S. Juknevičius sakė, kad apšviesti perėjas iš abiejų gatvės pusių ne visur yra ir galimybių – kai kur, pavyzdžiui, netgi rekonstruotoje Klaipėdos gatvėje, gatvių žibintai stovi tik vienoje pusėje. Svarsto saugumo salelės idėją Priemonių pėsčiųjų saugumui pagerinti ieškoma ir perėjoje, kuri yra kelyje Šiauliai-Palanga, netoli „Lukoil“ degalinės – čia prieš tris savaites automobilio buvo partrenktas ir sužalotas septyniolikmetis. Viena idėjų – šioje perėjoje įrengti saugumo salelę, kad pėsčiasis, perėjęs pusę važiuojamosios dalies, galėtų stabtelėti ir įvertinti, ar gali vėl saugiai žengti į važiuojamąją dalį. Tačiau, ar ši saugumo salelė tikrai atsiras – kol kas neaišku. Jo būtinybę dar visų pirma turėtų įvertinti Transporto ir kelių tyrimo institutas, o finansavimą skirti Lietuvos automobilių kelių direkcija. O kol kas, „Klaipėdos regiono kelių“ Saugaus eismo ir kelių priežiūros skyriaus vyresnysis specialistas Gintaras Ramanauskas teigė, lengviausiai įgyvendinamas variantas – įrengti kelio ženklus „Pėsčiųjų perėja“, kurie įrėminti ryškiai geltono fono, šviečiančio iš tolo. Planuojama, kad šie ženklai turėtų atsirasti jau pavasariop. „Iš tiesų tokiame kelyje kaip Šiauliai-Palanga ir ne gyvenvietėje pėsčiųjų perėja pagal šiuolaikinius reikalavimus iš viso nebūtų įrengiama. Tai yra intensyvus kelias ir jį kirsti pėstiesiems yra nesaugu. Pėsčiųjų perėja nesuteikia saugumo – atvirkščiai, tai yra padidinto pavojaus zona, nes pėsčiųjų perėjose įvyksta daug eismo įvykių,- kalbėjo G. Ramanauskas. – Žinoma, jau įrengtos pėsčiųjų perėjos kelyje Šiauliai-Palanga, ties Kretingsodžio kaimu, niekas nenaikins, todėl teiksime pasiūlymus, kaip pagerinti saugumą joje. Tiesą sakant, kad įrengti saugumo salelę šioje vietoje yra ne visai tinkamos sąlygos, kokias numatytų techniniai reikalavimai. Pavyzdžiui, šiuo atveju, atsirastų problemų dėl lėtėjimo juostos. Tačiau tikimės, kad koks nors variantas bus rastas.“ Anot G. Ramanausko, apskritai pėsčiųjų perėjos ties Kretingsodžio kaimu negalima vadinti avaringa, nes sausį įvykusi eismo nelaimė yra pirmoji ir vienintelė per 5 metus. Pasak G. Ramanausko, taip pat atkreiptas dėmesys į Melioratorių ir J. Jablonskio gatvių sankryžą, kuri yra gana avaringa. „Planuojame šioje perėjoje įrengti iškilią perėją arba greičio mažinimo kalnelį“,- kokie variantai svarstomi, teigė G. Ramanauskas. Visgi Kelių policijos poskyrio viršininkas R. Kačinas atkreipė dėmesį, kad ir kokios saugumą didinančios priemonės Kretingos mieste ir rajone bus įrengtos, atsargūs turėtų būti ir patys pėstieji. „Jie turėtų saugoti save ir nežengti į perėją, jei nėra įsitikinę, kad tai daryti yra saugu“,- teigė R. Kačinas.
|
|
