- Nueiti į minėjimus mane paragina mokytojai, tad jei tik turiu laiko, visuomet juose dalyvauju. Manau, jie daro įtaką jaunimo patriotiškumui. Minėjimų tikrai reikia – be jų mes pamirštumėme, kad praeityje kažkas kovojo už mūsų laisvę.
Ernestas Kalnius, 17 m.:
- Į Kovo 11-osios šventę Rotušės aikštėje nueinu, tačiau į kitus minėjimus – ne visada, o tik tuomet, kai turiu galimybę, kai renginys mane sudomina. Renginiai dažniausiai nepalieka kažkokių ypatingų minčių. Reikėtų stengtis kuo daugiau reklamuoti vykstančius renginius, kad jie pritrauktų daugiau jaunimo. Dauguma mano draugų nepatriotiški, ir tikriausiai tas patriotiškumas išgaruoja dėl neigiamų aplinkinių emocijų.
Viktorija Želvytė, 16 m.:
Viktorija Želvytė, 16 m.:
- Į minėjimus einu, tačiau ne savo noru – tik dėl mokytojų, kad gaučiau papildomą gerą pažymį. Minėjimai gana įdomūs, tačiau manęs nepriverčia susimąstyti, dažniausiai kylanti mintis jų metu yra tai, kad būna labai šalta. Tačiau sutinku, jog tokių švenčių reikia, kad prisimintumėme Lietuvos istoriją.
Mantas Salys, 16 m.:
- Nueiti į minėjimus mane dažniausiai pakviečia draugai, o aš niekada neatsisakau. Tokie renginiai visuomet palieka įvairių apmąstymų. Valstybinės šventės būtinos, kad žmonės išskirtų vieną dieną iš gyvenimo kasdienybės, kad susirinktų į vieną vietą ir pagalvotų apie kitus, apie Lietuvą ir jos kultūrą.
