|
|
|
Negali atgauti tėvų žemės
Gargždiškė Gražina Deniskinienė teigė besijaučianti tarsi tarp dangaus ir žemės – ji turi teisę paveldėti tėvų palikimą Darbėnų seniūnijoje, Nausėdų kaime, tačiau to negali padaryti daugiau kaip dešimt metų. Moteris įsitikinusi, kad ji nukentėjo per biurokratų aplaidumą, tad šiuo metu išeities ieško pasitelkusi ir teisininko pagalbą. G. Deniskinienė teigė, kad po tėvų mirties galėjusi perimti tik dalį tėvų palikimo – dvi trečiąsias gyvenamojo namo. Tačiau žemė prie jo moters nuosavybėn taip ir neperėjo. „Kai dėl palikimo kreipiausi į notarę, ji paaiškino, kad man reikalinga gauti pažymą iš Kretingos žemėtvarkos skyriaus. Pažyma parodytų, kokį žemės sklypą konkrečiai turiu paveldėti – remiantis šiais duomenimis, notaras ir išduotų paveldėjimo dokumentus,- prisimena G. Deniskinienė. – Bet kai kreipiausi į Žemėtvarkos skyrių, jokio rašto negavau – man žodžiu paaiškino, kad turiu dokumentus susitvarkyti kartu su Virginija Japšiene, kuri gyvena tame pačiame name, kurio dalį ir aš paveldėjau. Ką konkrečiai su Virginija Japšiene turime padaryti – taip ir likau nesupratusi.“ G. Deniskinienė pasakojo, kad V. Japšienės šeima apsigyveno toje namo dalyje, kuri seniau priklausė šios moters seneliui Juozui Zubieliui. Po jo mirties V. Japšienė ir paveldėjusi senelio turtą. Nurodytas mažesnis dydis G. Deniskinienė teigė, kad 2003 metais mirus jos motinai Veronikai Viršilienei, ji pasikvietusi Valstybinio žemėtvarkos instituto Klaipėdos filialo techniką Edvardą Liebų, kad šis nustatytų tikslias žemės sklypų ribas. Anot G. Deniskinienės, susitikime su E. Liebumi dalyvavo ir V. Japšienė su vyru. „Nors tuomet visi veiksmai buvo įforminti raštu, ir tiek aš, tiek V. Japšienė šiuos dokumentus pasirašėme, tačiau E. Liebus jų mums nedavė,- pasakojo G. Deniskinienė. – Teko ne kartą skambinti ir vis klausti, kada gausime dokumentų kopijas, bet E. Liebus kaskart teisinosi esąs labai užsiėmęs. Kai galų gale jis rado laiko susitikti, paaiškino, kad aną abrisą, kurį mes pasirašėme laukuose, išpūtė vėjas, sulijo lietus, todėl esą teko parengti naują. Skubino mane kuo greičiau jį pasirašyti – tai aš padariau nesusipažinusi su jo turiniu. Tik vėliau pamačiau, kad jame yra nurodytas mažesnis žemės sklypo plotas, negu buvo parašytas kadastrinėje byloje – 61 aras vietoj 79,72 aro. Be to, sklypo paženklinimo-parodymo akte nurodyta ne ta data, kai mes iš tiesų apžiūrėjome sklypų ribas, o vėlesnė – 2004 metų gruodžio 15 d.“ Sklypo plotas – dar mažesnis G. Deniskinienė dar labiau nustebo, kai ji 2012 metų liepos 2 dieną kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą ir gavusi jo išrašą pamatė, jog V. Japšienė paveldėjo ne tik pastatų dalį, bet ir tapo 20 arų žemės sklypo savininke. Išanalizavusi turimus dokumentus G. Deniskinienė suprato, kad V. Japšienei priskirtas 20 arų žemės sklypas, kuris atplėštas iš to 61 aro žemės sklypo. Kaip sklypas galėjęs sumažėti nuo beveik 80 arų iki 61 aro, o vėliau ir iki 41 aro – G. Deniskinienė teigė niekaip negalinti suprasti. Ją suglumino ir Nekilnojamojo turto registro išraše pateikta informacija, jog „sklypo plotui 0,41 ha (0,30 ha + 0,11 ha) įregistruoti KAVA (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos) vardu prašymas nepateiktas.“ G. Deniskinienei liko neaišku, kodėl jos niekas neinformavo, kad nebetinkami dar 2004 metų gruodį pateikti jos prašymai sutvarkyti jai priklausančios namų valdos žemės dokumentus ir parengti sutartį ilgalaikei asmeninio ūkio žemei nuomoti. G. Deniskinienė teigė, kad jos tėvas Juozapas Viršilas 1992 metais 30 arų namų valdos buvo išsipirkęs už investicinius čekius, tad ji suprantanti, jog jai dar likę išsipirkti 11 arų. Tai kuo greičiau padaryti ją ragino ir Kretingos rajono žemėtvarkos skyrius, 2009 metų vasarį atsiuntęs pranešimą. Kadangi, G. Deniskinienė pasakojo, ji buvo susidūrusi su nuolatiniu žemėtvarkininkų darbų vilkinimu, jai toks raginimas sukėlė abejonių, ir ji visų pirma norėjo išsiaiškinti, kodėl negali paveldėti jau tėvo išpirktosios dalies. Tai išdėstydama atsakyme Kretingos rajono žemėtvarkos skyriui ji nurodė, kad 11 arų žemės dalies neatsisakanti. Su dokumentais nebuvo supažindinta G. Deniskinienė pastebėjo, kad darant įrašą Nekilnojamojo turto registre, buvo remtasi tuomet egzistavusios institucijos – Klaipėdos apskrities viršininko administracijos – priimtu sprendimu ir įsakymu. O šie buvo grindžiami, neabejoja G. Deniskinienė, tuo pačiu E. Liebaus parengtuoju žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu ir jo priedu. Tačiau, G. Deniskinienės teigimu, ji su Klaipėdos apskrities viršininko administracijos priimtu sprendimu ir įsakymu nebuvo supažindinta. „Kadangi ji nebuvo supažindinta su dokumentais, neturėjo galimybių ir jų apskųsti administracinės teisenos tvarka. G. Deniskinienė tarsi papuolė į valstybės tarnybos voratinklį“,- teigė G. Deniskinienės interesams atstovaujantis teisininkas Sergej Juzik, kuris svarsto galimybę kreiptis į teismą dėl įrašo Nekilnojamojo turto registro duomenų banke panaikinimo. Kreipėsi į prokuratūrą Dėl susidariusios situacijos G. Deniskinienė ne tik su paklausimais kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyrių, kitas institucijas, bet ir į Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrą, prašydama ištirti, ar jos žemės dokumentus rengę valstybės tarnautojai, tarp jų – ir E. Liebus, jų nesuklastojo, turėdami tikslą dalį sklypo pasisavinti arba parduoti tretiesiems asmenims. Tačiau prokuratūra 2013 metų gegužę atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuodama, kad G. Deniskinienė, kreipdamasi į teisėsaugos instituciją, siekia išspręsti tarp jos, V. Japšienės ir žemėtvarkininkų kilusį ginčą ir išsiaiškinti, kokio dydžio bei kurioje vietoje yra žemės sklypas, kurį ji turi teisę paveldėti, tačiau tai nėra nei policijos, nei prokuratūros kompetencija. „Pateikiamas atitinkamų asmenų veiksmų vertinimas kaip nusikalstamų yra tiesiog savaip interpretuojamų teisės normų ir įvykio aplinkybių pateikimas“,- rašoma prokuratūros nutarime dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą. Prokuratūra taip pat pažymėjo, kad nėra duomenų, kurie leistų įtarti E. Liebaus veiksmus kaip nusikalstamus, piktnaudžiavus ar netinkamai atlikus tarnybines pareigas, už kuriuos jis turėtų atsakyti baudžiamąja tvarka. Buvo du, liko vienas? G. Deniskinienė teigė taip pat turinti paveldėti teisę nuomoti asmeninio ūkio žemę, kurios 2,89 ha sklypas buvo suprojektuotas jos motinai, o dar 3 ha – jos tėvui. Civilinis kodeksas numato, kad įpėdiniai turi teisę pirkti iš valstybės ar nuomoti velionio naudotą asmeninio ūkio žemę, tad G. Deniskinienė 2008 metų sausio 24 dieną buvo sudariusi sutartį dėl valstybinės žemės nuomos 5 metų laikotarpiui ir šį laiką ji mokėjo nuomos mokestį. Tačiau G. Deniskinienei neaišku, kodėl nuomos sutartis buvo sudaryta tik dėl 2,81 ha ploto asmeninei ūkio žemei, jei jos tėvai nuomojosi kur kas didesnį žemės sklypą. Kilus šiems neaiškumams G. Deniskinienė 2012 metais sustabdė mokėjimus už asmeninio ūkio žemės nuomą. „Nacionalinė žemės tarnyba pripažįsta, kad buvo padaryta teisinė klaida, tačiau nieko nedaro. Mes prašome – tai ištaisykite tą klaidą. Jei šeimai buvo skirti du žemės sklypai, kodėl vienas sumažintas, o kitas iš viso dingo?“ - stebėjosi S. Juzik. Žemės nesigviešia Ar tiesa, kad ji neteisėtai valdo žemės sklypo dalį, kuris turėtų priklausyti G. Deniskinienei, „Pajūrio naujienos“ pasiteiravo V. Japšienės. „Šiame name gyvename 20 metų – čia gyveno ir mano senelis, ir mano mama. Visada laikėmės per ilgus metus nusistovėjusios tvarkos ir niekada niekas nebuvo priekaištavęs nei mano seneliui, nei mamai, kad užėmėme ne savo žemę,- prisimena V. Japšienė. – Iš tiesų 61 aras yra visas namų valdos plotas ir jis, kaip numato įstatymai, yra proporcingai dalinamas bendrasavininkiams pagal turimas pastato dalis. Ne kartą prašiau G. Deniskinienės, kad kartu susitvarkytume namų valdos dokumentus, įsiregistruotume nuosavybę, juolab, kad jai vos kelių popierių betrūko. Laukėme, laukėme, o kai nusibodo, kreipėmės į Žemėtvarkos skyrių, klausdami, ką daryti. Taip ir nutarėme: mes įsiregistravome savo dalį nuosavybės, o G. Deniskinienei turinti priklausyti žemė buvo perduota apskrities viršininko administracijai. Dabar ji pati turi įsiregistruoti savo nuosavybę.“ V. Japšienė neslėpė, kad sunkiai randa kalbą su G. Deniskiniene, kuri sodyboje negyvena, tačiau bendrystės labai pasigenda – juk reikia kartu rūpintis namo remontu, kitais ūkiniais reikalais. „Jeigu jai trūksta žemės, o mums neva per daug jos priskirta – atiduosime. Mes svetimos žemės tikrai nesigviešiame, turime jos pakankamai“,- sakė V. Japšienė. Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus vedėjo Daliaus Vitkaus komentaras: - Su G. Deniskiniene teko ne kartą asmeniškai kalbėti, jai į visus klausimus esame išsamiai atsakę ir nuodugniai išaiškinę raštu. Todėl gaila, kad nepavyksta jos įtikinti, jog mūsų specialistai yra pasirengę jai padėti, kuo gali, tačiau mes iš jos niekaip nesulaukiame reikalingų dokumentų, mūsų pasiūlymai ir prašymai yra vertinami neigiamai. E. Liebus, parengdamas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą bei abrisą, patikslino tik išorines namų valdos – 61 aro sklypo – ribas. Namų valdos žemė bendrasavininkiams skirstoma proporcingai pagal turimas namo dalis, taigi ji priklauso ir V. Japšienei, ir G. Deniskinienei, o ne tik šiai vienai. Tačiau kur kieno konkrečiai sklypo dalis – turi susitarti tik bendrasavininkiai, nes to valstybinės institucijos neturi teisės nustatyti. Tik bendrasavininkiams nesusitarus namų valdos naudojimo tvarką nustato teismas. Namų valdos dydis – 61 aras – buvo pirmiausiai nustatytas ne E. Liebaus. Toks sklypas buvo suprojektuotas dar 2000 metų žemės reformos žemėtvarkos projektu, kurį savo įsakymu patvirtino Klaipėdos apskrities viršininkas. Pagal šį projektą nustatytų namų valdos sklypų dydžiai nebūtinai sutapo su tais, kurie buvo nurodyti vadinamosiose inventorinėse bylose. Namų valdos buvo skiriamos racionaliai, apimant esamą sodą, daržą ir pan. Su tokiu namų valdos dydžiu, matyt, sutiko ir G. Deniskinienės tėvas, kuris spėjo 30 arų išsipirkti už investicinius čekius ir žinojo, kad dar išsipirkti reikės 11 arų. Jei namų valda ir būtų buvusi nustatyta didesnė, tai G. Deniskinienei dabar reikėtų išsipirkti dar daugiau žemės. G. Deniskinienę raginame apsispręsti – ar ji pirks, ar nuomos tuos 11 arų. Jei pirktų, parengtume sutarties projektą, o paskui ir užbaigtume visą procedūrą, kad ji taptų viso 41 aro savininke. G. Deniskinienė negali privatizuoti asmeninio ūkio žemės, nes pagal LR žemės reformos įstatymą tie, kurie turėjo teisę atkurti nuosavybę natūra, tai galėjo padaryti asmeninio ūkio žemės vietoje. Pavyzdžiui, jei žmogus turi teisę atkurti nuosavybę 1 ha ir nusprendė ja „padengti“ asmeninio ūkio žemę, tai likusius 2 ha galėjo ir išsipirkti arba nuomoti. Tie, kas neturėjo teisės į nuosavybės atkūrimą, galėjo asmeninio ūkio žemę privatizuoti ar ją nuomoti. Tačiau jei žmogus nuspręsdavo teises į nuosavybę atkurti kitoje vietoje, jis prarasdavo teisę privatizuoti asmeninio ūkio žemę ir ją begalėdavo nuomoti. Taip ir nutiko G. Deniskinienės atveju, kurios tėvas teisę į nuosavybę atkūrė kitoje vietoje. Tad asmeninio ūkio žemę jis, o vėliau – ir jo įpėdiniai begali nuomoti. Vienai šeimai buvo skiriama daugiausiai 3 ha asmeninio ūkio žemės, o jei G. Deniskinienės tėvams ir buvo skirta kiekvienam po sklypą, vadinasi, įvyko klaida, ir ji turėjo būti panaikinta. G. Deniskinienė gali nuomotis tik vieną asmeninio ūkio žemės sklypą ir mes ją raginome nuomos sutartį pratęsti. Sklypo dydis yra 2,81 ha, o ne 3 ha, nes į asmeninio ūkio žemę patenka ir namų valdoje esanti žemės ūkio paskirties žemė, paprasčiau tariant, teritorija, kuri nėra užstatyta.
|
|
