|
|
|
Teismų reforma kelia abejonių
Kretingos rajono apylinkės teismo pirmininkas Erikas Jurgutis dalyvavo susitikime su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Teisėjų tarybos pirmininku Gintaru Kryževičiumi, kuris, atvykęs į Klaipėdos apygardos teismą, pristatė apylinkės teismų reformos koncepciją. Jei ji bus įgyvendinta, Kretingos, Palangos, Plungės ir Skuodo teismai bus sujungti į vieną – Plungės teismą. Reformos tikslas - darbo krūvio suvienodinimas (optimizavimas), išlaidų taupymas. Visgi reforma, kuri turėtų padidinti bylų nagrinėjimo operatyvumą bei kokybę, susilaukė ir skeptiškų vertinimų.
Nors planuota teismų reformą įgyvendinti jau 2015 metais, tačiau beveik neabejojama, kad ji bus atidėta mažiausiai metams, o galbūt – ir visai nepradėta. Abejonių koncepcijos nauda išreiškė ir teisėjai, ir mokslininkai – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas Tomas Davulis bei Civilinio proceso ir romėnų teisės instituto vadovas Vytautas Nekrošius, kurie įsigilino į siūlomos reformos perspektyvas. Koncepcija siūloma, kad Palangos miesto, Plungės, Kretingos ir Skuodo rajonų apylinkių teismai prarastų juridinį statusą ir visi jie taptų Plungės apylinkės teismo padaliniais – vadintųsi teismo rūmais. Nors teisėjų dirbtų tiek pat, kiek jų yra ir dabar, tačiau buvusiuose apylinkių teismuose neliktų teismo administracijos sekretoriaus (būtų tik vienas kancleris Plungės teisme), finansininko, informacinių technologijų specialisto ir kai kurių kitų darbuotojų. Apylinkių teismo pirmininko pareigybė būtų pakeista vyresniojo teisėjo, kuriam liktų mažiau administracinių funkcijų. Visiems buvusiems apylinkių teismams vadovautų Plungės apylinkės teismo pirmininkas. Teisėjas – iš kito rajono Visgi teisėjų bendruomenei didžiausią nerimą kelia klausimas, kaip būtų organizuojami teismų posėdžiai: Palangoje, Plungėje, Kretingoje ir Skuode dirbantiems teisėjams darbo krūvį paskirsčius vienodai, gali paaiškėti, kad kuriam nors teisėjui priskirta byla – iš kaimyninio rajono. Taigi galima situacija, kad, pavyzdžiui, teisėjui iš Skuodo tektų vykti į Kretingą pirmininkauti teismo posėdžiui, kuriame bylinėjasi Kretingos rajono gyventojai. Kaip tai atrodytų realiai, E. Jurgutis teigė kol kas sunkiai galintis įsivaizduoti: kyla klausimų dėl teisėjo kelionės organizavimo, bylos ir dokumentų pristatymo, posėdžių salių – pavyzdžiui, jų dabar Kretingos teisme yra dvi, o dirba 5 teisėjai. Be to, byla gali būti nagrinėjama ir skelbiant posėdžius dvi dienas iš eilės ir pan. Būtent dėl teisėjų kelionių iš vieno rajono į kitą ir abejojama, ar teismų reforma išties atneštų laukiamą ekonominę naudą. E. Jurgučio žiniomis, teismų koncepcija nusižiūrėta iš Estijos, kurioje apylinkės teismų reforma įgyvendinta 2006-2007 metais, tačiau ir ten jos pasekmės įvertintos neigiamai. „Likome vienintelė teisėsaugos institucija, kuri yra nereformuota. Sustambinti rajonų policijos komisariatai, prokuratūros, tad logiška, kad norima sujungti ir apylinkių teismus. Esame už reformas, tačiau siūlome ieškoti racionalesnio varianto“,- sakė E. Jurgutis. Aktyvesnė kova dėl kontrabandinių prekių Šiuo metu Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjų darbo krūvis yra kiek aukštesnis už respublikos apylinkės teismų vidurkį. E. Jurgutis pasidžiaugė aukštu teismo bylų nagrinėjimo stabilumu: baudžiamosiose bylose – 98 proc., civilinėse bylose – 99,81 proc., administracinėse - 99 proc. Šis rodiklis skaičiuojamas vertinant, kokia dalis teismo sprendimų, kurie buvo apskųsti aukštesnės instancijos teismams, buvo panaikinti ar pakeisti. E. Jurgutis informavo, kad iš viso per 2013 metus Kretingos rajono apylinkės teismas išnagrinėjo 2 tūkst. 662 bylas, arba 58 bylomis daugiau negu 2012 m. Daugiausiai išaugo administracinių teisės pažeidimų bylų ir prašymų skaičius – per 2013 metus jų būta 779, arba 42 daugiau negu 2012 m. „Bene pusę administracinių teisės pažeidimų bylų – dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, iš kurių dažniausias yra vairavimas esant neblaiviam,- teigė E. Jurgutis. – Didelę dalį šios kategorijos bylų taip pat sudaro ir bylos, susijusios su tėvų valdžios nepanaudojimu arba panaudojimu priešingai vaiko interesams. Kitaip tariant – tėvai nepasirūpina savo atžalomis: pavyzdžiui, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai arba policijos pareigūnai praneša apie vaikus, kurie vieni palikti namie, šaldytuvas – tuščias, o tėvai išėję girtauja. Tėvams tenka atsakyti ir tada, kai nusižengia jų vaikai: nelanko mokyklos, apgadina svetimą turtą ir pan.“ Ryškia 2013 metų tendencija E. Jurgutis išskirtų suaktyvėjusią kovą su nelegalia akcizinių prekių apyvarta – kontrabandinių cigarečių ir vaistų. Šio nelegalaus verslo dažniausiai imasi moterys, kartais jos teisėsaugai įkliūva ir yra baudžiamos ne po vieną kartą. Pavyzdžiui, ir 2013 metais viena moteris teismo buvo nubausta 20 tūkst. Lt bauda už tai, kad namie laikė 228 pakelius cigarečių, pažymėtų Rusijos Federacijos banderolėmis. Skirdamas baudą teismas atsižvelgė, kad ši moteris per vienerius metus jau buvo bausta dėl tos pačios nusikalstamos veikos, o be to, šįsyk jos turėtų rūkalų vertė siekė net 1 tūkst. 820 Lt. Bylų dėl smurto šeimoje – daugiau Per 2013 metus išaugo ir baudžiamųjų bylų skaičius – jų išnagrinėta 265, arba 30 daugiau negu per 2012 metus. Anot E. Jurgučio, tokį bylų pagausėjimą lėmė tai, jog teismams tenka nagrinėti smurto artimoje aplinkoje atvejus. Tokių bylų per 2013 metus buvo 49, o 2012-aisiais – 36. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas įsigaliojo 2011 metų gruodžio mėnesį ir remiantis juo, policija ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo pradeda net ir tuo atveju, jei nėra nukentėjusios šalies pareiškimo. Galėdamas apibendrinti šių bylų praktiką, E. Jurgutis teigė, jog bylai atkeliavus į teismą, sukonfliktavę sutuoktiniai jau būna spėję susitaikyti ir vienas kitam pretenzijų neturi. Nepaisant to, teismas privalo bylą nagrinėti ir smurtą panaudojusį asmenį nubausti. „Baudžiamojo kodekso 19 straipsnyje yra nurodyta, kad asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, negali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės šalims susitaikius. O dažniausia smurto artimoje aplinkoje priežastis ir yra alkoholis,- paaiškino E. Jurgutis. – Tačiau esama atvejų, kad kai kuriuose rajonuose ir nesilaikoma šios įstatymo normos. Apie tai diskutavome susitikime su kolegomis iš kitų Klaipėdos apskrities teismų, ir visgi daugelis išsakė tokią nuomonę, kuri atitinka mūsų teismo poziciją – kad įstatymo turime griežtai laikytis. Kol kas šiuo klausimu dar nėra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, jam dar neteko su smurto artimoje aplinkoje bylomis susidurti praktikoje.“ Visgi E. Jurgutis mano, kad nors dažna sutuoktinių pora susitaiko, tačiau smurtą panaudojusiam asmeniui tai tampa gera pamoka – dažnas jaučia gėdą vien pravėręs teismo duris ir, prisipažindamas, ką padaręs, nuoširdžiai gailisi. Be to, teismas smurtą pavartojusį asmenį įpareigoja ir dalyvauti prevencinėse elgesį keičiančiose programose, kur mokoma suvaldyti pyktį. Naujovėmis naudojasi vangiai Civilinių bylų skaičius, E. Jurgučio teigimu, išliko panašus: 2012 metais tokių bylų buvo išnagrinėta 1 tūkst. 618, o 2012 m. – 1 tūkst. 632. „Padaugėjo bylų dėl to, kad žmonės paima vadinamuosius greituosius kreditus, o vėliau jų laiku negrąžina. Kol kreditą suteikusi įmonė kreipiasi į teismą, kredito suma išauga, nes yra skaičiuojami delspinigiai. Be to, skolininkui dar tenka užmokėti už teismo išlaidas, vėliau – ir už antstolio darbą. Taip kredito suma tampa kone dviguba“,- teigė E. Jurgutis. Nuo šių metų nagrinėjant civilines bylas, teismo posėdžio sekretorės nerašo protokolo – jį pakeitė posėdžio metu daromas garso įrašas. Be to, visos civilinės bylos yra perkeltos į elektroninę erdvę, tad besibylinėjančios šalys su ja gali susipažinti, o taip pat, jei turi įgiję elektroninį parašą, teikti naujus dokumentus – tam tereikia iš teismo gauti VEP elektroninę paskyrą, naudotis internetine bankininkyste ir prisijungti prie teismų portalo paskyros LITEKO. „Šia galimybe labiausiai džiaugiasi ir ja naudojasi advokatai, o paprasti žmonės – vangiai. Kitai bylos šaliai dažnai bylos dokumentus tenka atspausdinti ir juos popierinius siųsti susipažinimui. Kai kurie žmonės taip ir nurodo – kad nepageidauja, jog jam būtų suteikta prieiga prie elektroninės bylos“, - kad naujovės vis dar sunkiai skinasi kelią, pastebi E. Jurgutis.
|
|
