|
|
|
Misija įvykdyta: Lietuvos pirmininkavimo laimėjimai ir pasiekimai
Nuo 2013 m. liepos 1d. Lietuva pirmą kartą savo istorijoje pirmininkavo ES Tarybai. Pirmininkavimas buvo didelis išbandymas Lietuvai, nes Lietuva pirmoji iš buvusių sovietinių respublikų laikė pirmininkavimo vairą, taip pat tai buvo pirmas kartas ES istorijoje, kai ES šalis pirmininkavo net iki 28 šalių išsiplėtusiai Europos Sąjungai.
Sudėtinga Lietuvos misija buvo atlikta bei vainikuota nemenkomis pergalėmis 2014 m. sausio 1 dieną. Tad norisi įdėmiau pažvelgti į Lietuvos pirmininkavimo ES esmę, šio pirmininkavimo poveikį teisiniam ES reguliavimui. Dėl to svarbu paminėti pagrindinius Lietuvos pirmininkavimo klausimus: kokie buvo pagrindiniai Lietuvos vidaus ir išorės pasiekimai? Kaip Lietuvos pirmininkavimas paveikė ES šalių įvaizdį ir kokius tai atnešė rezultatus ES? Šešių mėnesių Lietuvos pirmininkavimo analizė atskleidžia, kad buvo pasiekta gausių pirmininkavimo rezultatų. Lietuvos pirmininkavimas labai įtakingai sustiprino teigiamą Lietuvos įvaizdį ES politinėje arenoje. Svarbu paminėti, kad dar iki pirmininkavimo laikotarpio Lietuva sugebėjo ES susikurti gana stiprų įvaizdį. Ji politikoje dalyvavo kaip nauja ES valstybė narė, kuri prisijungė prie ES 2004 m. ir per devynerius metus iš naujos ES valstybės narės tapo patyrusia ES valstybių narių partnere. Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai patvirtino ir sustiprino šį įvaizdį. Teigiamas Lietuvos ir lietuvių įvaizdis ES palaipsniui kito ir dėl atsakingo vaidmens šalies pirmininkavimo procese. Lietuvos pirmininkavimo pusmetis ir pirmininkavimo metu padidėjęs šalies matomumas suformavo teigiamos, patikimos valstybės įvaizdį. Lietuva tapo žinoma kaip šalis, kuri sugebėjo sėkmingai įvykdyti visas užduotis bei rasti efektyvius sprendimus sudėtingose situacijose, nors prieš tai neturėjo jokios pirmininkavimo Europos Sąjungai patirties. Lietuva efektyviai susidorojo su labai daug iššūkių ir parodė visoms valstybėms narėms, kad ji gali sėkmingai dirbti su Europos institucijomis, rasti geriausius sprendimus bei puikiai koordinuoti pirmininkaujančios šalies žingsnius. Kita vertus, pirmininkavimas buvo vertingas Lietuvos įvaizdžiui ES ir dėl to, kad Lietuva ne tik pademonstravo iniciatyvų požiūrį daugeliu ES sudėtingų klausimų, bet ir parodė, jog buvo pasirengusi bei sugebėjo spręsti ES vidaus ir išorės politikos iššūkius. Ekonominės krizės, augančio euroskepticizmo sūkuryje Lietuva susidorojo su visomis sudėtingomis problemomis ir tinkamai išsprendė daugelį svarbių klausimų bei priėmė daug teisės aktų. Šis pirmininkavimo laikotarpis sutapo su Europos Parlamento ir Europos Komisijos kadencijos pabaiga, taip pat ES biudžeto ciklo pabaiga bei naujo biudžeto tvirtinimo paskutiniais etapais. Dėl šių priežasčių Lietuvos pirmininkavimas ES buvo galimybė parodyti, jog mūsų šalis yra pasirengusi svariai prisidėti prie ES pagrindinių klausimų sprendimo savo aukšto lygio profesionalumu, ryžtingumu ir efektyvumu. Lietuvos pirmininkavimo sėkmė buvo grindžiama Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybai programa bei pirmininkavimo prioritetų įgyvendinimu. Lietuvos pagrindinis tikslas pirmininkavimo metu buvo siekti patikimos, augančios ir atviros Europos. Mūsų šalis siekė užtikrinti patikimą fiskalinę politiką ir finansinį stabilumą ES, plėtojant ekonominį augimą, konkurencingumą. Buvo skatinamas užimtumas ir siekiama glaudesnio bendradarbiavimo su kaimyninėmis bei strateginėmis partnerėmis, buvo siekiama sukurti ES labiau patrauklią ir atvirą likusiam pasauliui. Per šiuos šešis mėnesius Lietuva sugebėjo padaryti didžiulę pažangą. Kalbant apie ES ekonominę ir pinigų sąjungą didelis progresas buvo pasiektas dėl Bankų sąjungos bendro pertvarkymo mechanizmo, kuris padėtų veiksmingai spręsti kredito įstaigų problemas ir apsaugotų mokesčių mokėtojų pinigus. Didžiulės sėkmės Lietuva sulaukė susitarus dėl ES biudžeto ir 2014-2020 m. daugiametės finansinės programos. Vien kalbant apie finansinę perspektyvą Lietuva derėjosi dėl 60 teisės aktų. Lietuvos pirmininkavimo metu buvo sėkmingai prisidėta prie kovos su jaunimo nedarbu ir darbuotojų teisėmis ES. Mūsų šalis taipogi sugebėjo pasiekti svarbių rezultatų skaitmeninės ekonomikos, energetikos ir užsienio politikos srityse. Mums pavyko pasiekti susitarimo dėl 2014-2020 m. Sanglaudos politikos reguliavimo, tai vainikavo 2 metus trukusias intensyvias derybas šioje srityje. Pirmininkavimo metu buvo sutarta dėl strateginių energetikos projektų sąrašo, į kurį pateko ir 6 Lietuvos projektai, o tai yra realūs Lietuvos laimėjimai, einant energetikos rinkos integracijos keliu. Taip pat buvo užbaigtos derybos dėl laisvosios prekybos sutarties su Kanada ir pradėtos derybos su JAV. Pirmininkavimo metu buvo gautas mandatas deryboms su Kinija dėl indėlių apsaugos. Apibendrinant: Lietuva padėjo užbaigti ilgai trukusias derybas daugelyje svarbių politikos sričių, kurios reikalavo nuomonių ir veiksmų koordinavimo tarp Europos Parlamento, Europos Komisijos ir Europos Tarybos. Intensyvus Lietuvos pirmininkavimo darbas rodo aukštą rezultatų efektyvumą: buvo priimti 137 teisės aktai, 239 rekomendacinio pobūdžio teisės aktai ir 48 ES Tarybos išvados. Atsižvelgiant į pirmininkavimo prioritetus ES užsienio politikos bei kaimynystės politikos dimensijoje, Lietuva ypatingą dėmesį skyrė Rytų partnerystei. Geri santykiai su Rytų partnerystės šalimis bei jų potenciali integracija į ES, pagalba įgyvendinant reformas tose šalyse vis dar išlieka tarp svarbiausių prioritetų Lietuvos užsienio politikoje. Lietuva puikiai supranta Rytų partnerystės šalių problemas, nes turi bendrą istorinę patirtį su šiomis šalimis. Mūsų šalis puikiai pažįsta kultūrinį ir socialinį Rytų partnerystės šalių foną, kas savo ruožtu šiose šalyse Lietuvą padaro ta valstybe, kuri sėkmingai įžvelgia iššūkius, su kuriais Rytų partnerystės šalys galimai susidurtų, jei nuspręstų eiti ES siūlomu keliu. Lietuvai, kaip ES integracijos proceso rėmėjai Rytų partnerystės šalyse, buvo labai svarbu sėkmingai surengti trečiąjį Rytų partnerystės šalių aukščiausio lygio susitikimą. Jo metu Lietuva sugebėjo parodyti nuoseklumą bei sėkmingai prisiėmė tarpininko vaidmenį dialoge tarp ES ir Rytų partnerystės šalių. Trečiasis Rytų partnerystės valstybių aukščiausio lygio susitikimas buvo vainikuotas daugeliu svarbių rezultatų ES ir Rytų partnerystės šalims. Tai padidino Rytų partnerystės šalių regionų matomumą ir išryškino Europos kaimynystės politikos trūkumus bei spragas. Rusijos spaudimas Rytų partnerystės šalims Moldovai ir Gruzijai bei Ukrainos paskutinę minutę atsisakyta pasirašyti asocijacijos sutartis su ES priminė egzistuojančią Rytų partnerystės ir Rusijos santykių dimensijos realybę, kurią būtina matyti, siekiant įgyvendinti tokį Rytų partnerystės šalių santykių modelį, pagal kurį trikampis ES-Rusija-Rytų partnerystės šalys galėtų koegzistuoti kartu tinkamai bei taikiai, ir kuriame Rytų partnerystės šalių nacionaliniai interesai būtų gerbiami. Atsižvelgiant į visus šiuos pasiekimus ir rezultatus, Lietuvos pirmininkavimas ES buvo sėkminga misija Lietuvai daugeliu požiūrių. Lietuva pasiekė tikslų, kurie buvo nustatyti pirmininkavimo programoje. Efektyvi pirmininkavimo darbotvarkės vadyba bei proceso valdymas padarė pirmininkavimą išsiskiriantį pasiektais rezultatais. Šeši pirmininkavimo mėnesiai pabrėžė Lietuvos įtaką Europai ir pristatė ją kaip atvirą šalį likusio pasaulio akyse.
Pasiektais rezultatais Lietuva tapo dar labiau atpažįstama ES šeimoje ir įgavo daugiau pasitikėjimo bei politinio svorio. Per visą pirmininkavimo pusmetį Lietuva turėjo labai atsakingą vaidmenį ES užsienio politikoje, kas davė teigiamų rezultatų daugelyje ES sričių. Dabar ši sudėtinga misija yra sėkmingai įvykdyta. Nuo sausio pirmininkavimo vaidmuo atiteko kitai ES valstybei narei, tai yra Graikijai, kuri turės tęsti sėkmingą Lietuvos pirmininkavimo kelią ir prisiimti ambicingus veiklos krūvius, kuriuos sukūrė mūsų valstybė.
|
|
