Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar į „čekiukų“ skandalą patekę politikai turėtų trauktis iš politikos bent 5-eriems metams?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kai vaikui išeitis – nauja šeima

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Aktualijos
  • 2014-01-28

Kretingos socialinių paslaugų Globos tarnyboje šiuo metu gyvena 14 vaikų, kurie yra palikti pačių jiems artimiausių žmonių: mažiausiajam – 2,5 m., o vyriausiai regos negalią turinčiai merginai – 23-ji. Centro darbuotojai išvien su Kretingos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba ieško žmonių, kurie galėtų tapti šių vaikų įtėviais ar globėjais.

Kasmet kone dvi dešimtys tikrųjų tėvų netekusių Kretingos vaikų laukia, kada atsiras juos mylinti šeima.

Kretingiškius įsivaikina užsieniečiai

Kretingos socialinių paslaugų centro direktorės pavaduotojos Virginijos Narbutienės teigimu, šiandien sprendžiasi dviejų kretingiškių – 10 ir 12 metų broliuko ir sesutės – likimas: ar Vilniaus apygardos teismas leis juos įsivaikinti vienai šeimai iš JAV.

Pernai buvo įvaikinti 4, o paimti globoti 2 vaikai iš Kretingos socialinių paslaugų centro Globos tarnybos. 2012 m. iš šios tarnybos 2 vaikai buvo įvaikinti ir 2 paimti globoti.

„Dažniausiai žmonės įsivaikina po 1 vaiką, ir tik labai retais atvejais – po du vaikus iš tos pačios šeimos. Kaip tik toks yra šis atvejis. Pernai Italijos piliečiai įsivaikino 4 mūsų vaikus iš vienos biologinės šeimos: po du į 2 skirtingas šeimas“, - sakė V.Narbutienė.

Lietuviai, deja, dažniausiai pageidauja mergaitės ligi 5 metų, - taip tarsi norėdami apsidrausti nuo galimų problemų. Tačiau užsieniečiai, skirtingai nuo lietuvių, nebijo auginti vaikų su jų negaliomis. „Kiekvienas iš vaikų tikisi, kad vienądien pas jį ateis du nuostabūs žmonės, kuriuos jis galės pavadinti tėčiu ir mama. Lietuvoje iš viso yra per 2 tūkst. be tėvų augančių mažylių. Ir kol mūsų šalyje bus vaikų namų, tol ši opi problema nebus išspręsta. Todėl globa ir įvaikinimas yra pačios geriausios išeitys savo tikruosius tėvus praradusiems vaikams“, - teigė Kretingos socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja Asta Sakalauskienė, išvien su kolege Dalia Bieliauskiene pravedanti mokymus įtėviams bei globėjams pagal tarptautinę adaptuotą programą GIMK (PRIDE).

Mokomi įtėviai ir globėjai

Ši iš JAV atkeliavusi programa Kretingoje buvo pradėta įgyvendinti prieš 5 metus. Asmenims, pageidaujantiems įsivaikinti ar globoti vaiką, šie mokymai yra privalomi.

„Užsieniečiai savo šalyse privalo praeiti specialius mokymus pagal tą pačią programą, ir tik tuomet jie gali tikėtis įsivaikinti mūsų šalies vaikus“, - patikino A.Sakalauskienė.

Mokymai užtrunka 3 mėn., per juos surengiama 10 užsiėmimų. Tik juos praėję žmonės gali apsispręsti, ar galės priimti į savo šeimą gyvenimo sužeistą vaiką. „Kiekvienas artimųjų netekęs vaikas turi savo istoriją bei jos suformuotus specialiuosius poreikius, kuriuos ir tenka spręsti įtėviams arba globėjams“, - tvirtino A.Sakalauskienė.

Nuo 2008 m. pagal GIMK programą Kretingos socialinių paslaugų centre yra rengiami globėjų mokymai ne vien mūsų rajono šeimoms, bet ir šeimoms iš Palangos miesto, Skuodo bei Šilutės rajonų. Iš viso per tą laiką jau yra parengti 32 vaikų globėjai arba įtėviai, iš jų 21 yra iš Kretingos rajono.

„Būna, kad iš pradžių žmonės nori tik globoti vaiką, bet į mokymų pabaigą apsisprendžia jį įsivaikinti. Taip dažniausiai būna tais atvejais, jei į šeimą norima priimti artimų giminaičių vaiką“, - kalbėjo A.Sakalauskienė.

Ji sakė, jog mokymus praėję įtėviai ar globėjai nėra paliekami likimo valiai – pagal programą mokytojos vyksta į šeimas juos konsultuoti, padėti spręsti iškilusias problemas.

A.Sakalauskienė prisiminė tik vieną atvejį, kai atgal į centrą buvo sugrąžintas problemiško elgesio paauglys.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas