Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar į „čekiukų“ skandalą patekę politikai turėtų trauktis iš politikos bent 5-eriems metams?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kai gyvenimui atmatuotas šimtmetis

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2014-01-24

Ilgas žmogaus amžius – didžiulė Dievo dovana. Ypač tada, kai senkant fizinėms jėgoms, žmogui dar duota išsaugoti sveiką protą ir gyvenimo geismą. Tokia šiandien tebėra vyriausia Kretingos rajono gyventoja 105-erių sulaukusi salantiškė Elena Mikutienė. Iš viso Kretingos rajone gyvena 5 ilgaamžiai, jau perkopę šimtmetį.

Šią gegužę Elenai Mikutienei turėtų sukakti 106 metai. Ji – pati vyriausia ir gerą atmintį išsaugojusi rajono gyventoja.

Tėvas vadavo Vilnių

Pastarąją žiemą Salantų slaugos ligoninėje leidžianti E.Mikutienė prisipažino pati tiksliai nebežinanti, kiek gi jai metų: „Duktė sako, kad jau gerokai per 100, o aš tiksliai nė nebežinau. Girdžiu žmones sakant, kad per gerai atrodau pagal savo amžių – neva, tėvai mane pasendinę, bet nei mama, nei vyresnės seserys man niekad to nėra sakiusios“, - paaiškino senolė, kai ir šįsyk nustebino pagal amžių neįprastas jos gyvybingumas. Tačiau abejonės ėmė sklaidytis, kai iš ilgaamžės atminties, lyg iš gausybės rago, pasipylė su istorinėmis datomis susieti vaikystės prisiminimai.

Elena pasakojo kilusi iš Gintališkės, prie Platelių, augo daugiavaikėje bežemių valstiečių šeimoje. „Buvom 12 vaikų, bet - ne vieno tėvo. Tėvas Ignas Brazdeikis buvo caro kareivis, o mama Rozalija Kaniavaitė visą gyvenimą ir pati vargo, ir mus į vargą paleido. Esu neraštinga: mokykla buvo toli, kaip nueisi - neturėjau nei kuo apsirengti, nei apsiauti“, - pasakojo šimtametė.

Jos atmintyje atgijo dar tolimesni gyvenimo įvykiai: „Mano močiutė buvo ištekėjusi už seno žmogaus, kuris turėjo 7 vaikus, o mano mamą ji buvo „pasigavusi“ su kitu. Kai mirė jos vyras, 7 jo vaikai po „būdynės“ pasakė, kad parėš pamotę. Mano mama buvo aštuntoji, ir ji išėjo tarnauti pas kaimynus. Jauna ištekėjo.

Prisimenu, kai Vilnių atplėšė nuo lenkų, tėvą buvo į tą kraštą išsiuntę. Mamai kas mėnesį atsiųsdavo pinigų, ji pėsčiomis eidavo į Telšius jų pasiimti. Klausdavau mamos, kaip ji basa per vieną dieną taip toli nueina ir pareina - Telšiai mums atrodė toks didelis miestas. Ji sakydavo: vaikeli, žemė ten kalvota – aš risčia į pakalnę ir vėl į kalną, ir Telšių mūrai pasimato“, - prisiminė ilgaamžė.

Piemeniui nebuvo pastogės

E. Mikutienė sakė nė aštuonerių neturėjusi, kai ją išsivedė iš namų už auklę, vėliau 5 metus tarnavusi pas ūkininką už piemenę. „Ganiau karvių bandą: ar lietūs, ar žaibai - piemeniui nebuvo pastogės. Prisimenu tokį nutikimą: sykį vedėsi žmogus karvę, o bulius iš mano bandos ją įsižiūrėjo ir vis ropštėsi ant jos. Žmogus paprašė manęs botago ir apčaižė bulių. Supykęs bulius šokosi ne ant jo, o ant manęs: sušiaušė ežį, pradėjo mauroti ir kasti žemę. Aš šokau į griovį ir šaukiu vaikiui: „Adomai, gelbėk, jautis pablūdo“. Šis sukvietė šeimininką ir vyrus, kad sugautų jautį. Šiaip taip įviliojo jį į tvartą: į nosį įvėrė žiedą, su grandinėmis pritvirtino prie ratų. Buvo sulygę jautį su žydais: ir kai šie bandė išsivaryti, jautis sugriovė visą vežimą, - teko jį nušauti“, - piemenavimo laikus vaizdingai piešė senolė.

E.Mikutienė sakė dukart buvo ištekėjusi, triskart gimdžiusi, bet užaugino du vaikus: sūnų Juozapą ir dukterį Vaclavą. Kelerius pastaruosius metus gyvenanti Salantuose pas anūką Arūną, bet pati valgio nebeišsiverdanti, todėl ir žiemoja ligoninėje. Pasiremdama lazdele dar pereinanti per ligoninės koridorių.

Ji sakė visus savo brolius ir seseris gerokai pergyvenusi. Bet pati dar norėtų gyventi: „Dabar gražiai gyvenu: šilta, švaru, pavalgiusi - ne taip, kaip mano mama vargo ir baigė gyvenimą. O aš dar ir dantis tebeturiu: jei tik koks suskausta, tuoj dedu mėtų lašelių“, - gyvenimiškais patarimais dar pasidalijo senolė.

Ilgas gyvenimas – už mirusius artimuosius

Gargždelės kaime, Imbarės seniūnijoje, pas dukterį Eugeniją Norvaišienę gyvenantis Jonas Gricius, kuriam šį rugsėjį sukaktų 104 metai, yra antras pagal ilgaamžiškumą Kretingos rajono gyventojas.

Jonas Gricius per savo šimtmečio jubiliejų pats pasitiko ir išlydėjo svečius.

Itin šviesiu protu ir matematiniu talentu apdovanotas senolis namuose dar neseniai vesdavo ūkio buhalteriją. Tačiau, dukters žodžiais, šią žiemą jis stipriai pasiligojęs ir ji abejojanti, ar bepavyks sulaukti dar vieno tėvuko gimtadienio.

Trečioji ilgaamžė yra Kartenoje gyvenanti Jadvyga Paulauskienė, kuriai rugpjūtį sukaktų 102 metai. Bet senolė taip pat sunkiai bepakyla iš patalo, o nusilpusi jos klausa gerokai apsunkina bendravimą su aplinkiniais. „Paskutinis pusmetis savo padarė – močiutė jau neberemia kojomis. Bet šimtąjį jubiliejų ji dar gana linksmai šventė - ne tik šampano, bet ir stipresnio gėrimo ragavo, - pasakojo senole besirūpinanti jos dukterėčia Aušra Jonušienė. – Ji ir dabar progai esant mielai išlenkia taurelę, sako - kraujui pravarinėti. Tebeturi gerą apetitą: pietums vis dar nori mėsos, mėgsta baltą kavą“.

A.Jonušienė tęsė pasakojimą; „Teta kilusi iš gausios šeimos, kurioje gimė 12 vaikų, bet užaugo tik dviese – Jadvyga ir mano tėvas Edvardas Ragauskas. Teta visąlaik kartodavo: kodėl Dievulis mane pamiršo – gal aš už visus išmirusius savo brolius ir seseris turiu atgyventi“.

Jaunystėje Jadvyga tarnavo pas ūkininkus: šie už darbą atpildavę grūdais. Buvo ištekėjusi dukart: pirmas jos vyras Paulauskas buvo bent 20 metų vyresnis, o su antruoju Ignu Miklovu buvę vienmečiai ir poroje nugyveno 25 metus.

„Dar spėjome atšvęsti abiejų 90-mečius. Pastaruosius šešerius metus teta jau gyvena su mano šeima, - dukterėčia sakė, jog ir įsikūrę senosios J.Paulauskienės sodybos vietoje. – Savų vaikų Jadvyga neturėjo - aš buvau jos mylimiausia dukterėčia - ir kiek iš vaikystės atsimenu, jau tada, rodydama per gyvenimą sukauptas krūvas patalynės, sakydavo - viskas, vaikeli, paliks tau“.

102 metus einanti karteniškė Jadvyga Paulauskienė apetitu nesiskundžia ir mėgsta pasilepinti balta kava.

Šimtametė visoje Kartenoje garsėjusi kaip puiki šeimininkė: ji eidavo ruošti stalus šermenims, vestuvėms. Dar neseniai visai šeimynai kepdavo duoną, pyragus, o aliejuje ir marinate paruoštos silkės skonį, sakė A.Jonušienė, prisimenanti ligi šiolei.

Seniūnijų ilgaamžiai

Dar dvi kretingiškės – Stasė Daiginienė ir Domicelė Jonauskienė - šį sausį jau atšventė savo gyvenimo šimtmečio jubiliejų, o Plecida Pleikienė, tikimasi, jo sulauks rudenį.

Kretingos rajone dar gyvena būrys senolių, kurių amžius artėja prie šimtmečio.

Pats vyriausias Darbėnų seniūnijos gyventojas yra 1917 m. gimęs ir Grūšlaukėje gyvenantis Boleslovas Galdikas,- jam šį rugpjūtį turėtų sueiti 97-eri, o vyriausia gyventoja - Valerija Galdikienė iš Lazdininkų,- jai birželį bus 96-eri.

Vyriausia Kūlupėnų seniūnijoje šiuo metu yra 96-erių Magdė Anužienė. „Turėjome ir mes savo šimtametę Kleopą Valužienę. Bet ji pernai iškeliavo anapilin, ligi 102-ojo gimtadienio pritrūko trijų mėnesių“, - tvirtino Kūlupėnų seniūnijos specialistė Birutė Žvinklienė.

Žalgirio seniūnijoje, Šašaičių kaime gyvena ilgaamžių sutuoktinių pora Zita ir Juozas Armaliai: šį spalį Juozui turėtų sukakti 99-eri, o jo žmonai Zitai – 95-eri.

Kretingos kaimiškojoje seniūnijoje šiemet ketinama iš viso pasveikinti 37 gyventojus, kuriems sueis per 90 metų.

*

Šiuo metu vyriausia Lietuvos gyventoja yra 113 m. moteris.

Seniausia užregistruota Lietuvos moteris gyveno Palangoje. Ji mirė sulaukusi net 125 metų. O ilgiausiai gyvenęs šalies vyras mirė sulaukęs 115 metų ir buvo iš Druskininkų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas