|
|
|
Už įnorius teks susimokėti patiems
Panašu, kad jau visai netrukus tėvai, kurių vaikai pradės lankyti I-VIII klases naujose mokyklose, turės spręsti galvosūkį: rinktis arčiausiai esančią mokyklą ar tolimesnę, bet tokiu atveju patiems susimokant už mokinio keliones į mokyklą. Idėja nekompensuoti pavėžėjimo tiems mokiniams, kurie pravažiuoja arčiausiai esančią mokyklą, sklandė jau senokai, tačiau dabar, atrodo, belaukiama tik tarybos palaiminimo, kad ji virstų realybe jau nuo šios rugsėjo 1 dienos. Rajono meras Juozas Mažeika ir Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Antanas Sungaila teigė, kad laikytis tokios tvarkos įpareigoja LR švietimo bei LR transporto lengvatų įstatymai. Jie savivaldybes įpareigoja mokinius nemokamai vežioti tik iki artimiausios mokyklos. A. Sungaila pabrėžė, kad naujoji tvarka galiotų tik I-VIII klasių mokiniams ir tik tiems, kurie pradeda lankyti naują mokyklą. „Įstatymas nebūtų taikomas tiems mokiniams, kurie jau lanko ne arčiausiai esančią, bet tolimesnę mokyklą – niekas tų vaikų „netampys“ iš vienos mokyklos į kitą“,- užtikrino A. Sungaila. Naujoji tvarka neaktuali ir IX-XII klasių mokiniams, nes jie mokymo įstaigą galės pasirinkti be jokių apribojimų. Taip pat – ir Kretingos mieste gyvenanti moksleivija, nes ji važinėja visuomeniniu transportu, įsigijusi mėnesinį bilietą su 80 proc. nuolaida. Siekia išsaugoti kaimo mokyklas Rajono meras J. Mažeika teigė, kad kol kas nėra galutinai apsispręsta, ar įvesti naują tvarką nuo šio rugsėjo – tam dar turėtų pritarti rajono taryba. „Reikia atsižvelgti į tai, kad kompensuodama visų mokinių pavėžėjimą, Savivaldybė pati sudaro sąlygas tuštėti kaimo mokykloms. Matyt, tai ir įžvelgė įstatymų leidėjai, leisdami savivaldybėms nemokėti už tuos mokinius, kurie savo mokyklą pravažiuoja“,- mano J. Mažeika. Jis akcentavo: nauja tvarka siekiama ne sutaupyti mokinių pavėžėjimo lėšų, bet kiek įmanoma apsaugoti kaimo mokyklas nuo nykimo. „Uždaryti kaimo mokyklą – tai užgesinti kultūros ir švietimo židinį, atimti darbą iš mokytojų. Turime galvoti apie pasekmes“,- įsitikinęs J.Mažeika. Jaučiasi nuvertinti be reikalo Dėl tų pačių priežasčių naują tvarką sveikintų Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos direktorius Vidas Kelpša. „Kaimo mokyklos nėra prastesnės už miesto: jos renovuotos, aprūpintos mokymo priemonėmis – kam reikėjo tokių didelių valstybės investicijų, jei mokykla bus tuščia? Mokiniai negali aplenkti arčiausiai esančios mokyklos“,- įsitikinęs V.Kelpša. Jis mano, kad kaimo mokyklos dažnai be reikalo yra nuvertinamos: jų mokinių rezultatai olimpiadose, konkursuose ne blogesni negu miesto mokyklų. O ir tie kūlupėniškiai mokiniai, kurie perėjo į miesto mokyklas, anot V.Kelpšos, taip pat nesiskundžia – jie savo įgytomis žiniomis nesijaučia atsilikę nuo bendramokslių miestiečių. „Žinoma, mieste vaikai turi didesnę laisvę – tai jiems patinka. Kita vertus, jiems reikia anksčiau keltis, kad spėtų į autobusą, vėliau begrįžta iš mokyklos,- teigė V. Kelpša. – Mano nuomone, nėra ko bėgti į miesto mokyklas, kurios yra didelės ir primena mokinių „kombinatus“. Ten mokytojui nėra galimybės pastebėti kiekvieno vaiko, taip kaip yra mažoje kaimo mokykloje. Kartais ir tėvai prasitaria – į miestą išėję vaikai norėtų vėl sugrįžti pas mus, bet bijo pasirodyti padarę klaidą, nenori bendraamžių klausinėjimų, dėl ko sugrįžo ir t.t.“. V.Kelpša teigė, kad Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinę mokyklą aplenkė ir į miesto mokyklas išvažiavo: 2012 metais – keturi, o 2013 metais – šeši I-VIII klasių mokiniai. Mokytis IX-XII klasėse miesto gimnazijose 2012 metais nusprendė šeši, o 2013 metais – 8 kūlupėniškiai mokiniai. Iš viso Kūlupėnuose mokosi 200 mokinių. Ribotų pasirinkimo galimybę Tačiau tarybai ruošiamas pasiūlymas susilaukė ir kritikos – jį skeptiškai vertina miesto mokyklos. „Toks sprendimas apribotų tėvų pasirinkimą,- mano Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos direktorius Julius Gindulis. – Šiuolaikinė mokykla, kokia ji bebūtų, dirba konkurencijos sąlygomis ir mokiniui stengiasi pasiūlyti kuo geresnį ugdymą. Jei tolimesnėse vietovėse gyvenančių mokinių pavėžėjimas nebus kompensuojamas, jiems kils problemų pasirenkant būtent tą mokyklą, kuri, jo nuomone, patenkintų jo lūkesčius.“ Tokios pat nuomonės ir Pranciškonų gimnazijos direktorius Leonas Šidlauskas: „Visų pirma, būtų pamirštas mokinys ir jo tėvai – kaip geriausia jiems? Mokyklos ugdymo kokybe yra skirtingos ir būtent dėl to mokinys bei jo tėvai renkasi mokyklą – nebūtinai tą, kuri arčiausiai namų. Šiandien 21 amžius, todėl nurodyti kaimo vaikui, kad jis turi mokytis tik šalio jo kaimo esančioje mokykloje, šiuo atveju yra ir visuomenės moralės klausimas. Įstatymas suteikia asmeniui teisę rinktis valstybinę, savivaldybės ar nevalstybinę mokyklą ir ją keisti.“
Klausimas – dar svarstytinas L.Šidlauskas atkreipė dėmesį, kad LR Transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis numato, jog „Savivaldybių tarybos savo nustatyta tvarka gali kompensuoti važiavimo išlaidas ir kitais atvejais“, t.y. ne vien iki artimiausios mokyklos. „Taigi savivaldybėms palikta teisė pačioms apsispręsti. Domėjausi, kaip yra kitose savivaldybėse: Šilutės, Skuodo ir Klaipėdos rajonų savivaldybėse liko galioti sena tvarka ir prievartinių nurodymu priimti neketinama - visų mokinių pavėžėjimas yra kompensuojamas, nesvarbu, artimesnėje ar tolimesnėje mokykloje jie nori mokytis“,- teigė L.Šidlauskas. Jo nuomone, pagal tokią naują tvarką dėl pavėžėjimo būtų sutaupyta tik menka pinigų suma, todėl sprendimas turėtų būti labai apgalvotas. „O kaip tas mokinys bus parengtas gyvenimui? Kaip jis jausis, kaip jausis jo tėvai? Ar jis gaus tokį išsimokslinimą, kad sugebėtų įstoti studijuoti savo trokštamą specialybę ir vėliau, tapęs darbuotoju, duotų grąžą tai pačiai valstybei? Gyvenimas nestovi vietoje. Lietuvos mokyklos keičiasi neįtikėtina sparta, todėl skirtumai kai kuriais atvejais natūraliai didėja. Tikiu, kad rajono taryba įvertins visą galimų pasekmių visumą“, - dėstė L. Šidlauskas. Šeimai taps finansine našta Išgirdusi apie siūlomą sprendimą, jį žmogaus laisvės ribojimu pavadino ir Grūšlaukės bendruomenės pirmininkė Nijolė Jonutienė. „O ką daryti, jei vaikui nepatinka mokykla, jam joje nesiseka, jis nesugyvena su bendraklasiais? Kaimo mokykloje negali tiesiog pereiti į kitą klasę, nes tokios antros paprasčiausiai nėra. Lieka viena išeities – keisti mokyklą,- kalbėjo N. Jonutienė, kuriai asmeniškai su panašiais sunkumais neteko susidurti, tačiau ji yra girdėjusi apie tokius atvejus. – Kaimo vaikai miesto mokyklas gali pasirinkti ir dėl kitokių priežasčių, pavyzdžiui, kad lengviau suspėtų į užsiėmimus Kretingos meno ar Sporto mokykloje. Yra daug ir įvairių situacijų. Todėl jei tėvai bus priversti mokėti už vaiko keliones į miesto mokyklas, šeimai tai bus didelė finansinė našta.“ N.Jonutienė mano, kad kuo mažesnis atstumas nuo namų iki mokyklos yra aktualiausias klausimas tik kalbant apie pradinukus. Mokyklą renkant vyresniems vaikams, tėvai vadovaujasi jau kitais kriterijais. „Svarbiausia - tai, kokią profesiją vaikas ketina rinktis, su kokia sritimi sies savo ateitį – atsižvelgiant į tai ir žiūrima, kuri mokykla turi tų reikalingų dalykų geriausius mokytojus. Tačiau svarbi ir pati mokyklos atmosfera, ar joje vaikas gerai jaučiasi“,- teigė N.Jonutienė. Jos manymu, sprendimas nekompensuoti pavėžėjimo mokinių nesulaikys kaimo mokyklose. „Tie tėvai, kuriems tikrai rūpi vaikų ateitis, mokės paskutinius pinigus, kad tik vaikas lankytų, jų manymu, geriausią mokyklą“,- mano N. Jonutienė. Kiek tiksliai sutaupytų – neaišku J.Mažeika sakė, kad pagal anksčiau darytus skaičiavimus, jei mokiniai tebūtų vežiojami iki artimiausios mokyklos, pavyktų sutaupyti apie 130-180 tūkst. Lt per metus. Tačiau kol kas niekas negali pasakyti, kiek tiksliai mokinių liktų kaimo mokyklose, o kiek jų, finansuojant tėvams, vis vien važiuotų mokytis į miestą. Švietimo skyriaus duomenimis, 2013 metų gruodį Kretingos autobusų parko autobusais į mokyklas važiavo 983 mokiniai (neįskaitant Kretingos mieste gyvenančių vaikų), mokykliniais autobusais – 548, privačių vežėjų – 83 mokiniai. Dar 55 vaikus į mokymo įstaigas atveždavo patys tėvai. Kretingos autobusų parko direktorius Ramūnas Korsakas teigė, kad per 2013 metus mokinių pavėžėjimas kainavo 790 tūkst. Lt – tokią sumą Savivaldybė turės kompensuoti. Naujo autobuso prašys Kūlupėnams Kol kas dar nepabaigta skaičiuoti, kiek gi kainavo mokinių pavėžėjimas mokykliniais autobusais, kurių rajono mokyklos iš viso turi 19, iš jų 1 priklauso Kretingos sporto mokyklai. Tačiau šventinėje pedagogų konferencijoje, kuri buvo surengta prieš pat prasidedant 2012/2013 mokslo metams, savivaldybės direktorius Virginijus Domarkas buvo paviešinęs skaičius, kad 2012 metais vieno geltonojo autobuso išlaidos vidutiniškai sudarė 33,5 tūkst. Lt: 12,9 tūkst. Lt - darbo užmokestis, 4 tūkst. Lt – atskaitymai „Sodrai“, 6,4 tūkst. Lt – draudimas, 10,2 tūkst. Lt – kuras. Šiuo metu rajono mokyklos turi 10 geltonųjų autobusų, kurie gauti iš Švietimo ir mokslo ministerijos, ir 9, įsigytus už Savivaldybės lėšas. A. Sungaila teigė, kad ne visų mokyklų autobusai yra geros būklės. „Baublių, Kūlupėnų, Jokūbavo mokyklų autobusai tikrai yra seni, jiems nuolat reikalingas remontas,- teigė A. Sungaila. – Artimiausiu metu bandysime gelbėti Kūlupėnus – tikimės, kad taryba pritars, jog šiai mokyklai yra reikalingas naujas autobusas.“ Gauti naują geltonąjį autobusą šiuo metu vilties nėra, nes, pasak A. Sungailos, Švietimo ir mokslo ministerija juos skiria toms savivaldybėms, kuriose uždaroma mokykla ir yra reikalinga jose besimokiusius mokinius vežioti į kitą mokymo įstaigą.
|
|
