Gaisras pražudė namo šeimininkę

Kai naktį iš ketvirtadienio į penktadienį pleškantį namą Rūdaičiuose, Alyvų gatvėje, pastebėjo kaimynai, liepsnos jau veržėsi pro langus. Kaimynų iškviesti ir į vietą atvykę ugniagesiai dar tikėjosi – gal namo šeimininkė bus kitoje patalpoje, negu siautėja ugnis, ir ją bus spėta išgelbėti, tačiau jų viltys neišsipildė. Rūdaitiškę I. J. (gim. 1957 m.) ištiko likimas tapti pirmąja gaisro auka šiemet ir vienintele per pastaruosius dvejus metus.

Maža žvakės liepsna, palikta be priežiūros, gali išauginti didelį gaisrą, atnešantį skaudžių pasekmių.

Ugniagesiai pranešimą apie gaisrą Rūdaičiuose gavo 01.29 val. Atvykę į vietą, dalis jų puolė pro langą gesinti viename pirmojo aukšto kambarių siautėjusią ugnį, kiti skubėjo apieškoti kitas namo patalpas ir, kai tik jau buvo įmanoma, įžengė į degantį kambarį. Jame ir rado sudegusį namo šeimininkės kūną. Išgelbėti moters gyvybės nebuvo jokios galimybės.

Manoma, kad gaisras name, kuriame buvo atjungta elektros energija, kilo dėl to, kad šeimininkė neatsargiai naudojo žvakes. Moters kūnas rastas lovoje, kuri išsitiesia iš minkšto kampo. Manoma, kad gaisras įsidegė nuo kitos minkštos kampo dalies. Nežinia, ar žvakė buvo palikta šalia minkšto baldo ar padėta ant jo, bet įsiplieskusi ugnis plėtėsi vis tolyn. Gaisrininkų teigimu, minkštuose balduose esantis porolonas, kitos sintetinės medžiagos dega labai greitai ir skleidžia aitrų nuodingą kvapą.

Žvakė – dažna gaisrų priežastis

Vietoje dirbantiems keturiems ugniagesių ekipažams – iš Kretingos, Palangos, Darbėnų ir Baublių – pavyko gaisrą sustabdyti tiek, kad jis neišplito į kitus kambarius. Šiuos apgadino dūmai ir karštis. Liepsnos nepasiekė ir stogo, nes pirmąjį aukštą saugojo gelžbetoninė perdanga.

Šis gaisras – pirmasis mūsų rajone šiemet, nusinešęs žmogaus gyvybę. Praėjusiais bei 2012 metais gaisruose nežuvo nė vienas žmogus.

„Stebint šalies statistiką, dažniausiai gaisrai, kuriuose žūva žmonės, kyla nuo neatsargaus rūkymo arba žvakių, paliktų be priežiūros,- teigė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovas Rimantas Nagreckis. – Žvakes arba net laužus užsikuria žmonės, nes bando taip pasišviesti ir sušilti namuose, kur nėra elektros. Būna, kad taip apleistus pastatus padega ir jame įsikūrę benamiai. Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kad žvakes žmonės užsidega tada, kai elektra dingsta dėl stipraus vėjo, uragano. Padeda žvakes ant palangių, o langai nėra sandarūs ir pro juos prasiskverbęs vėjas papučia užuolaidas – šias ir pagauna žvakių liepsna. Reikia tiek nedaug – jei šalia popierius, kokios nors servetėlės, kitos degios medžiagos, kaipmat įsiplieskia gaisras. Todėl žvakių negalima palikti be priežiūros, geriausia jas uždegti įdėjus į stiklinį indą.“

Padaugėjo gaisrų

Išvis per 2013 metus Kretingos rajone kilo 146 gaisrai, arba 28 gaisrais daugiau negu per 2012 metus. „Gaisrų padaugėjo, nes daugiau kartų degė žolė – 49 kartus, o 2012 metais pievose buvo kilę 20 gaisrų. Be to, gana dažnai – 18 kartų – degė konteineriai, 11 kartų degė šiukšlės. Šie gaisrai įsiplieksdavo dėl žmonių neatsargumo – numestos neužgesintos cigaretės, išpiltų neatvėsintų pelenų,- teigė R.Nagreckis. – Tačiau kuo labiausiai džiaugiamės – kad sumažėjo gaisrų gyvenamuosiuose bei ūkinės paskirties pastatuose, kad nebuvo gaisruose žuvusių žmonių, traumas patyrė mažiau žmonių – vienas, o 2012 metais gaisruose buvo sužaloti 3 žmonės“.

Per 2013 metus gyvenamuosiuose namuose gaisrai kilo 23 kartus (2012 m. – 27), ūkiniuose pastatuose – 9 kartus (2012 m. – 16). Mažiau kartų degė ir transporto priemonės – 16, o 2012 metais jas teko gesinti 19 kartų. Per 2013 metus gaisrai atnešė 376 tūkst. Lt nuostolių (2012 m. – 1 mln. 235 tūkst. Lt). Daugiausiai gaisrų – 52 – kilo Kretingos mieste, Kretingos kaimiškojoje seniūnijoje jų buvo 36, Žalgirio – 22, Darbėnų – 18, Kartenos – 8, Salantų miesto – 5, Kūlupėnų – 4, Imbarės – 1.

Pasak R. Nagreckio, gyventojų būstuose gaisrai dažniausiai kyla dėl neišvalytų dūmtraukių, per arti krosnies laikomų malkų bei kitų degių medžiagų, netvarkingų krosnies durelių, nesilaikant reikalavimų prie krosnies patiesti skardos lapą. „Šie reikalavimai paprasti, aiškūs, bet labai efektingi. Deja, žmones, ypač senyvo amžiaus, labai sunku pamokyti, nes jie nori gyventi taip, kaip įpratę nuo seno, ir netiki, kad nesilaikydami taisyklių patys sau kelia grėsmę“,- teigė R.Nagreckis.

Kita gaisrų priežastis – netvarkinga elektros instaliacija, kuri būna pasenusi, įvesta pačių namiškių, nepasikonsultavus su specialistais, nepritaikyta išlaikyti tokį krūvį, kurį sukuria įjungti šiuolaikiniai elektros prietaisai.

Apie tai, kaip išvengti gaisro pavojaus, ugniagesiai gyventojams primena per akciją „Gyvenkime saugiai“ – jos metu aplankyta 100 namų, kuriuose gyvena 109 žmonės. Be to, ir nevykstant akcijai, jie aplankė dar 210 būstų ir pakonsultavo gyventojus. Pernai pirmą kartą socialiniuose būstuose pradėti įrengti dūmų detektoriai – iš viso jų įrengta 48.

• Rašyti komentarą (0)