|
|
|
Sėklos – didysis pavasario startas
Ilgėjančios sausio dienos artina pavasarį. Bet kol dar meškos miega ir barsukas ant kito šono neapsivertė, pats laikas pasirūpinti sėklomis: peržiūrėti, perrinkti ir surūšiuoti turimas, suplanavus, ką sėsime ir ką auginsime – nusipirkti naujų. Ir nė vienas geras daržininkas ar sodininkas nesuabejos, jog rūpestis sėklomis ir yra didysis metų startas. O kad jis būtų sėkmingas ir išvengtume klaidų, vertingų patarimų suteikė Klaipėdos universiteto Botanikos sodo vaistinių ir prieskoninių augalų kuratorė Liuda Razmuvienė.
- Sausio mėnesio „namų darbai“ - turimų sėklų „revizija“. Kaip patartumėte pasielgti: sėklų pakelius su pasibaigusiu terminu mesti lauk ar bandyti rizikuoti ir vis dėlto jas pasėti? - Labai svarbu, kada tas terminas pasibaigęs: jeigu daugiau kaip prieš 3 metus – rizikuoti nebevertėtų. O jeigu terminas – trumpesnis, kai kuriuos augalus dar galima sėti. Ir aš, ir mano kolegės iš Botanikos sodo esame pastebėjusios, jog visai neblogai sudygsta krapai, petražolės, būna, jog daigus išleidžia ir agurkai, ir pomidorai. Tačiau rizikuojant sėti sėklas su pasibaigusiu terminu, visada reikia turėti mintyje, kad tokios sėklos nebeišdygs visu 100 proc. - Ar pavasario sėjai galima pasilikti sėklas, kai, pavyzdžiui, terminas – dar nepasibaigęs, tačiau pakelis buvo atidarytas, laikytas rūsyje ar sodo namelyje ir pan. Ar geriau – pirkti naujų sėklų? - Jeigu turimos sėklos – ar jos buvo pirktos, ar pačių rinktos – yra gražios, nesudrėkusios, nesušokusios į gumulą, nesupelijusios – jas kuo puikiausiai galima sėti ir naujų pirkti nereikia. Sodininkai-daržininkai dažnai pačių surinktas sėklas per žiemą ir laiko sodo namelyje - dauguma atvejų jos išsilaiko kuo geriausiai. - Yra augalų, kurių sėklos – labai mažytės, vos sugraibomos. Kaip reikėtų sėti tokias sėklas, kaip laistyti, ar tokias sėklas galima sėti tiesiai į dirvą? - Tokias sėklas – pavyzdžiui, petunijų, lobelijų, bazilikų, morkų, kad jos tolygiau pasiskirstytų, lygiau pasiskleistų sėjant, galima sumaišyti su kavos tirščiais – ir sėklos nepasimes, ir tuo pačiu patręšime. Taip pat galima maišyti su smėliu, žemėmis. Gal ir ne naujiena – kai morkų sėklos sumaišomos su ridikėlių: ridikėliai išdygsta pirmieji, juos išrauname ir suvalgome, o morkos toliau sėkmingai auga ir jų nereikia tiek retinti. Prieš sėjant labai smulkias sėklas galima pasidaryti ir griovelį, jį gerai sudrėkinti, tada pasėti ir labai tolygiai užberti trupučiu žemės. Svarbiausia, pasėjus itin smulkias sėklas, - neleisti joms perdžiūti. - Dažnai sodo-daržo literatūroje rekomenduojama prieskoninių augalų užsiauginti ant palangės, vos ne sausiui ar vasariui prasidėjus. Ar tokios rekomendacijos tinka mūsų klimato sąlygomis, kai lauke – dar pakankami tamsu ir augalams pastebimai trūksta šviesos. Kokių sąlygų reikia, kad kuo anksčiau turėtume žalumynų ant palangės? Ar visus prieskoninius augalus tinka taip auginti? - Tamsesniuoju metų laiku ant palangės kuo puikiausiai sudygsta pipirinės, vis labiau į madą ateinančios pavasarinės barborytės – tai augalai, kuriuos pjauname pirmiesiems lapeliams išsiskleidus. O štai kitiems augalams, kad ir kaip gerai jie veši daržuose ar soduose, vis dėlto reikia ir šviesos, ir šilumos, ir drėgmės. Nemanau, kad krapai ar raudonėlis yra palangių augalas. Rudenį kai kuriuos iš prieskoninių augalų dar galima parsinešti į namus ir kurį laiką pasiskabyti šviežių lapelių, tačiau žiemą - ankstyvą pavasarį prieskoninių augalų įmanoma užsiauginti nebent tokiu atveju, kai jiems sudaromos visos sąlygos – tarkim, jie auginami apšildomuose ir papildomai apšviestuose šiltnamiuose. Viskam yra savas laikas, juolab, kad ant palangės išauginti prieskoniai nėra tiek turtingi eterinių aliejų, maistinių medžiagų, kaip užauginti jiems įprastomis sąlygomis, tai yra daržo lysvėje. Kad nepatirtume visiško fiasko, visų pirma būtina atsižvelgti į augalo prigimtį ir poreikius. - Kaip rekomenduotumėte auginti prieskoninius augalus: iš sėklų ar dalijant kerą? - Jokio skirtumo: mums įprasti ir mūsų pamėgti augalai vienodai gerai auga ir sėjant, ir dalinant kerą. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad netgi pačių surinktos vaistinių ar prieskoninių augalų sėklos kuo puikiausiai sudygsta ir augalas duoda derlių. Tačiau jeigu neturite kantrybės daugiamečius prieskoninius augalus auginti iš sėklų, dalinkite kerą – bus greičiau ir patogiau. - Kokia Jūsų nuomonė dėl sėklų mišinių, pavyzdžiui, gėlių, prieskonių ir pan. - Nors nieko prieš neturiu prieš sėklų mišinius, vis dėlto ir pati renkuosi, ir kitiems rekomenduočiau pirkti grynas sėklas: esu pastebėjusi, jog sėklų mišiniai sunkiau dygsta, ne visada gaunamas lauktasis rezultatas. Tačiau kiek sėklų mišinys pasiteisins, o kiek – ne, labai priklauso nuo pardavėjo sąžiningumo – ką jis subėrė į pakelį. - Kokį substratą siūlytumėte parinkti augalams: bandyti susimaišyti patiems ar pirkti gatavus? - Šiame skubos laike visai neblogai yra jau gatavi substratai: jie yra gana kokybiški, apsaugoti nuo ligų ir kenkėjų, „pamaitinti“ naudingomis medžiagomis, kurių taip reikia sėklai ir daigui. Žinoma, galima substratus gamintis ir patiems, bet tam reikia ir laiko, ir žinių. - Į ką reikia atkreipti dėmesį perkant sėklas? Kokias klaidas žmonės dažniausiai daro rinkdamiesi sėklas ir sėdami? - Visų pirma, būtina pasižiūrėti į sėklų galiojimo laiką. Jeigu svarbu derlius – ir į veislę: kokios jos ypatybės, kokio rezultato galima tikėtis. Ir būtinai reikia laikytis tų rekomendacijų, kokios nurodytos ant pakelio. Tai padės išvengti klaidų ir nereikės pykti, jog sėklos nesudygo. Juk rekomendacijos ir rašomos tam, kad jų laikytumėmės: nepasėtume per giliai, per anksti ar per vėlai ir panašiai. - Ar bereikia prieš sėją mirkyti ar kokiomis nors cheminėmis priemonėmis apdoroti sėklas, pirktas parduotuvėje? - Svogūnų roputes ir svogūnines gėles galima pamirkyti šviesiai rožinės spalvos kalio permanganato tirpale. Jeigu mirkysime žirnius ir pupeles, juos pasėjus reikės laistyti – mirkyti ankštiniai tampa lepesni. O šiaip jokios chemijos nereikėtų – jos ir taip pakanka mūsų gyvenime. - Kaip turėtų atrodyti lietuvio prieskonių daržas? Kokius prieskoninius ir vaistinius augalus rekomenduotumėte auginti mūsų klimato sąlygomis: ir kad augtų be problemų, ir kad nekeltų didelių rūpesčių. - Manau, mums visiems svarbu, kad tie augalai būtų ir gražūs, ir nelepūs, tinkami suvartoti ir kaip prieskoniai, ir kaip vaistiniai augalai. Tokie būtų: mėta, kalninis dašis, anyžinis lofantas, melisa, čiobrelis, katžolė, peletrūnas ir kiti. Reikia ir medetkų. Šaunu, kad žmonės bando ir išmoksta auginti bazilikus, mairūną. Tačiau kad ir kokius augalus pasirinktume auginti, atsižvelgus į jų aukštį, žydėjimą, visada reikėtų paderinti, kur sėsime ar sodinsime – kad augalai vienas kito neužgožtų ir atsiskleistų visu savo grožiu.
|
|
