Žemės ir miškų kainos ir toliau šoks į viršų

Spauda mirga nuo skelbimų apie brangiai superkamą žemę ir mišką: akį traukia skelbimuose eskaluojamų garsių frazių – „labai brangiai“, „atsiskaito iš karto“ žodžiai. „Pajūrio naujienoms“ pasidomėjus pirkėjų siūlomomis sumomis, pasitvirtino, jog kainos šiuo metu iš tiesų – išaugusios. Specialistų tvirtinimu, žemė bei miškai ir toliau išliks pelninga investicija, todėl artimiausiu metu kainos neturėtų kristi, o įsigaliojus įstatymui, nuo gegužės mėnesio leidžiančiam užsieniečiui įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, jos dar labiau išaugs.

Paskutiniu metu miško 1 ha kaina Kretingos rajone vidutiniškai svyruoja nuo 10 tūkst. iki 20 tūkst. litų.

Kretingos nekilnojamojo turto agentūros duomenimis, kainos po sunkmečio nuo praėjusių metų vėl kylančios į viršų: paskutiniu metu miško 1 ha kaina Kretingos rajone vidutiniškai svyruoja nuo 10 tūkst. iki 20 tūkst. litų, o žemės ūkio paskirties žemės kaina – apie 10 tūkst. Lt/ha, tačiau užkampyje, kur žemė – nederlinga ar sunkiai privažiuojama, kalvotoje vietovėje, galima gauti ir už 1 tūkst. Lt.

Anot agentūros vedėjo Viktoro Ruzgailos, rinkos situaciją turėtų pakeisti ir kainas dar pakelti nuo gegužės mėnesio įsigaliosiantis įstatymas, leidžiantis žemę įsigyti užsienio subjektams: „Iki sunkmečio žmonės pardavė nemažai žemės ir miškų, kada kainos buvo sukilusios. Dabar vėl laukia“,- teigė vedėjas, pridurdamas, kad stambios žemės ūkio kompanijos į Kretingos rajoną nesiveržiančios, nes joms reikalingi ištisi dideli plotai, kurių rajone nesą.

Klecininkų kaime prieš dešimtmetį mėsinės gyvulininkystės ūkį įkūręs Mindaugas Beniušis teigė, kad žemės ūkio paskirties žemės kainos Imbarės seniūnijoje svyruojančios nuo 7 iki 12 tūkst. litų. Pats ūkininkas patikino, kad didesnę valdų dalį nuomojantis. „Vietos gyventojai nenoriai parduoda žemę, laukia geresnių laikų. Pastebime, kad kaimuose kartas nuo karto pasirodantys vokiečiai, danai su „čemodanais“ ir dabar per tarpininkus įsigyjantys žemes. Užsieniečiams įstatymiškai leidus įsigyti žemės, kainos turėtų pakilti. Žinoma, vietos senukams gerai – pardavus žemę gaus didesnę naudą, bet vietos ūkininkams ateities perspektyvos – blogesnės. Va, tai ir konkurencinės sąlygos, kai lietuvis ūkininkas gauna 400 Lt, o užsienietis – 400 eurų paramos“,- svarstė ūkininkas.

Šiuo metu, anot Kretingos rajono ūkininkų sąjungos pirmininko Antano Stonkaus, dauguma Kretingos rajono ūkininkų pasisako už tai, kad žemės ūkio paskirties žemė nebūtų pardavinėjama užsieniečiams. „Lietuvių ūkininkų išmokos – vienos mažiausių Europos Sąjungoje. Kol ūkininkas susitaupo dešimčiai hektarų žemės įsigyti reikalingus 100 tūkst. litų – užsienietis tą žemę akimirksniu lengva ranka gali nusipirkti. Tad apie kokį konkurencingumą eina kalba“,- nuomonę išsakė pirmininkas.

Vietiniai ūkininkai, ne kartą pasakoję apie kaimuose žemes supirkinėjančius „berniukus“, už kurių, anot jų, stovįs neaiškus kapitalas – kalbama, kad vienas, kitas stambesnis ūkininkas, susitaręs su užsieniečiu, supirkinėja žemę tam, kad po ilgesnio laiko brangiau parduotų. Didesnį kapitalą turintis ūkininkas, kaip vietiniai smulkieji arba vidutiniai ūkininkai įvardijo, „vietos oligarchas“ laisvai gali pasiūlyti ir didesnę kainą, taip nugvelbdamas žemę iš smulkesnio ūkininko.

Stabdyti didžiųjų žemvaldžių monopolį kaime turėtų naujai priimtas įstatymas bendrovėms ar ūkininkams, valdantiems didesnius negu 500 hektarų sklypus, nebeleidžiantis lygiomis konkurencinėmis sąlygomis įsigyti su jų turimomis valdomis besiribojančių sklypų, nes pirmumo teisę įsigyti besiribojantį sklypą turės smulkesnieji ūkininkai.

Lietuvoje tik 20 proc. žemės, kurią dirba ūkininkai, yra ūkininkų nuosavybė, o Vakarų Europos šalyse – 85 proc. žemės yra ją dirbančiųjų rankose.

Privačių miškų asociacijos Kretingos skyriaus pirmininkės Palmiros Lipskienės nuomone, žemės pirkėjai gali specialiai skelbimuose skelbti, jog mišką ar žemę perkanti užsienio bendrovė, kad taip žmones labiau sudomintų pasiūlymu. Šiuo metu miško hektaro kaina rajone, anot pirmininkės, svyruoja nuo 5 tūkst. iki 40 tūkst. Lt, tačiau suma priklauso nuo daug veiksnių – privažiavimo, miško brandumo, medžio rūšių ir pan.

Kirtaviečių kainos taip pat išaugusios – siekia iki 1 tūkst. Lt. Tačiau, anot Kretingos nekilnojamojo turto agentūros vedėjo Viktoro Ruzgailos, niekas nepuola jų pirkti, kadangi įsigijus jas savininkui tenka įvairiausi įpareigojimai – atsodinti, prižiūrėti šiuos plotus.

*

2004-2013 m. Registrų centro duomenimis, žemės ūkio paskirties žemės kainos Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį sparčiai kito: 2004 m. hektaras vidutiniškai kainavo 5 tūkst. 782 Lt, 2005 m. jo kaina jau siekė 13 tūkst. 449 Lt, o 2006 m. – 27 tūkst. 733 Lt. Kai nekilnojamojo turto burbulas sprogo, žemės ūkio paskirties žemės kainos 2010 m. nusmuko iki 6 tūkst. 983 Lt, tačiau pastaruosius trejus metus vėl auga. Pažvelgus į dešimtmečio statistiką, kainos padidėjo beveik perpus, o jeigu ilgesnį laikotarpį – ir kelis kartus. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemės hektaras vidutiniškai pabrango 43 proc. arba iki 8 tūkst. 283 Lt. Tai sako, jog šalyje, nepaisant jau sprogusio nekilnojamojo turto burbulo bei sunkmečio, žemės kainos auga nemažu tempu.

• Rašyti komentarą (1)