|
|
|
Apkarpė, bet nenupjovė
Tarybai sprendimo projektą dėl Kretingos rajono bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano pakeitimų rengianti darbo grupė nesiryžo siūlyti progimnazija paversti nė vienos pagrindinės mokyklos – nei Simono Daukanto, nei Marijono Daujoto. Vietoj ketinimo nupjauti kurios nors mokyklos IX-X klases bus siūloma sumažinti jų komplektų skaičių, tikintis, kad mokinių srautas papildys tuštėjančią Jurgio Pabrėžos universitetinę gimnaziją. Tačiau ir šis pasiūlymas pedagogų vertinamas skeptiškai.
„Blogai, pati problema taip ir liko neišspręsta“,- paklausta, ką mano apie naująjį darbo grupės pasiūlymą, sakė Jurgio Pabrėžos gimnazijos direktorė Biruta Mikienė. Kad vyresniųjų klasių komplektų skaičiaus sumažinimas neišspręs problemos dėl tuštėjančios Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos, pripažįsta ir Simono Daukanto bei Marijono Daujoto pagrindinių mokyklų vadovai. Visgi jie sveikina šį kompromisinį variantą, kuris tapo išeitimi iš didesnės grėsmės šių mokyklų bendruomenėms – tapti progimnazija. Šito purtėsi abi mokyklos, motyvuodamos, kad tuomet iš mažiau motyvuotų ar mažiau gebėjimų turinčių mokinių bus atimta galimybė įgyti pagrindinį išsilavinimą. Siūlo lengvatą Paskutiniame darbo grupės posėdyje priimtas toks variantas: Simono Daukanto pagrindinėje mokykloje nuo šių metų rugsėjo 1 dienos būtų formuojamos po vieną, o Marijono Daujoto – po vieną-dvi devintų bei dešimtų klasių komplektus. Tačiau Simono Daukanto pagrindinei mokyklai, kuri ir dabar turi po vieną IX ir X klasių komplektą, iškelta sąlyga, kad jei mokinių skaičiaus vidurkis nebus pasiektas, mokykla bus pertvarkyta į progimnaziją. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime yra numatyta, kad šis mokinių skaičiaus vidurkis turėtų būti ne mažesnis, negu 25 mokiniai, tačiau posėdyje dalyvavęs rajono meras Juozas Mažeika išsakė nuomonę, kad reikia siūlyti tarybai dar jį sumažinti – iki 20 mokinių. „Reikia atsižvelgti į mokyklos geografinę situaciją, į mokinių kontingentą. Nors ši mokykla yra miesto teritorijoje, tačiau ją galima lyginti su kaimiška mokykla, kuriai leidžiama turėti ir mažiau mokinių“ , - siūlė J.Mažeika. Simono Daukanto pagrindinės mokyklos direktorė Adelė Jonauskienė džiaugėsi tokiu pasiūlymu ir teigė mananti, kad iš dabartinių aštuntokų kitąmet mokykloje mokytis liks 20 mokinių - bent jau jie patys taip žadėjo, kai su jais buvo kalbama apie ateities planus. Klasių – perpus mažiau Taigi skausmingesnė situacija tektų Marijono Daujoto pagrindinei mokyklai, kurioje šiuo metu mokosi keturi IX klasių ir trys X klasių komplektai. Šiuo metu mokykla turi ir keturias aštuntokų klases, vadinasi, iš jų rugsėjo 1 dieną beturėtų likti daugiausiai dvi. Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos direktorius Julius Gindulis pripažino nenorintis ir galvoti, kaip dabartiniams aštuntokams tektų pasakyti, kad pusė jų turėtų pasirinkti kitą mokyklą. Visgi, ar taip bus – dar turės nuspręsti rajono taryba. „Mūsų bendruomenė laikosi pozicijos – kad mokiniai turėtų galimybę pasirinkti“,- teigė J. Gindulis, kuris įsitikinęs, kad jo vadovaujamai mokyklai progimnazijos perspektyva būtų nelogiška – šiuo metu mokosi didelis mokinių skaičius. Visgi J. Gindulis abejoja ir tuo, kad sumažinus devintokų ir dešimtokų klasių skaičių, didesnis buvusių daujotukų srautas papildytų Jurgio Pabrėžos universitetinę gimnaziją. Gali būti, kad mokiniai, nenorėdami mokytis gimnazijoje, o vėliau – stoti į aukštąsias mokyklas, tiesiog pasirinktų profesines mokyklas. Vieną tokių galimybių išsakė ir Kretingos technologijos ir verslo mokyklos direktorė Zita Mockienė, pakvietusi ir tarybos narius apsilankyti įstaigoje bei savo akimis įsitikinti, kaip atnaujinta materialinė bazė, kokios geros sąlygos suteikiamos mokiniams, siekiantiems įgyti profesiją.
Kam davė, o kam – neliko Toks kompromisinis variantas, kai siūloma ir Marijono Daujoto, ir Simono Daukanto mokyklas palikti pagrindinėmis, neguodžia Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos bendruomenės, kuri taip ir lieka su savo problema dėl mažėjančių mokinių. Jurgio Pabrėžos gimnazija buvo priversta išsigryninti – ji tai ir padarė, tačiau iš kur turėtų ateiti mokiniai, apgalvota nebuvo. „Tam davė, tam davė, o tam – neliko,- ironiškai situaciją apibūdino Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorė B. Mikienė. – Kiti rajonai, pavyzdžiui, Skuodo, Gargždų, Mažeikių, sugebėjo persitvarkyti: yra gimnazijos ir yra progimnazijos. O mes esame palikti kaip rakštis kitoms mokykloms. Jaučiamės nesmagiai, kad turime būti tarsi kitų mokyklų mokinių viliotojai, bet tokioje situacijoje atsidūrėme ne savo noru.“ Posėdyje dalyvavęs ir Jurgio Pabrėžos gimnazijos mokytojas Pranas Stukanas pasisakė, kad nepagrįsti nuogąstavimai, jog nemotyvuoti vaikai „nepatemps“ gimnazijos reikalavimų. „Netikiu, kad 20 proc. mokyklos mokinių yra nemotyvuoti, kaip girdžiu skelbiant. Taip negali būti. Tiesiog tiems mokiniams trūksta pedagoginio dėmesio. Dirbame su visais mokiniais ir matome, kaip jų mokymosi pasiekimai gerėja. Yra, kam sunkiau sekasi, bet tokių, kurie negalėtų mokytis bent patenkinamai ir liktų toje pačioje klasėje antrus metus - nėra“,- tvirtino P.Stukanas. Baze dalintųsi su kita mokykla B. Mikienė išsakė tokią gimnazijos bendruomenės nuomonę: jei Marijono Daujoto mokykla nesutinka tapti progimnazija, tada ir Jurgio Pabrėžos gimnazijos pastate turėtų būti teikiamas pagrindinis ugdymas. Šiuo metu gimnazijos pastate mokosi Marijos Tiškevičiūtės mokyklos pradinukai, tačiau jie, baigę IV klasę, daugiausiai pereina į Pranciškonų gimnaziją, nes ten mokytis galima nuo V klasės. „Jei vaikai galėtų toliau mokytis mūsų pastate, jie vėliau galėtų pereiti į gimnazines klases. Tokią idėją palaikytų ir vaikai, ir tėvai – juk esame dideliame mikrorajone, bet vaikai neturi galimybės mokytis V-VIII klasėse arčiausiai namų“,- teigė B. Mikienė, kuri mano, kad tik toks variantas išgelbėtų gimnaziją nuo žlugimo. Anot B. Mikienės, pagrindinį ugdymą ir taip teikia Marijos Tiškevičiūtės mokykla – tiesiog jai būtų suteikta daugiau klasių komplektų ir jiems būtų leista naudotis Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos pastato baze. Pasak B. Mikienės, visi mokiniai sutilptų, nes V-VIII klasės užimtų ir tuos kabinetus, kurie atsilaisvins, kai pradinukai grįš į Marijos Tiškevičiūtės mokyklos pastatą, pabaigus jo renovaciją. Visgi darbo grupė šiam pasiūlymui nepritarė ir sprendimo projekte, kurį teiks rajono tarybai jau šį mėnesį, paliks ankstesnį variantą – su sumažintais IX-X klasių komplektais pagrindinėse miesto mokyklose. Dalinasi daugiafunkcio centro vizija Kita naujovė, kurią svarstė darbo grupė, – Jokūbavo Aleksandro Stulginskio, Grūšlaukės pagrindinėms mokykloms tapti daugiafunkciais centrais, kokiais jau yra Kartenos bei Baublių mokyklos. Tiesa, Baublių mokyklai-daugiafunkciui centrui, nors jau ir turint tokį pavadinimą, dar reikia pabaigti šį statusą įteisinti. Švietimo skyriaus vedėjas Antanas Sungaila bei Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas paaiškino: jei bendruomenės pritars tokiam pasiūlymui, bus teikiamos paraiškos LR Švietimo ir mokslo ministerijai – nuo jos ir priklausys, atsiras mūsų rajone daugiau daugiafunkcių centrų ar ne. „Mokykla, kultūros skyrius, biblioteka veiks kaip vienas centras, neliks žinybiškumo ir darbas bus labiau bendras, koordinuotas“,- daugiafunkcio centro prasmę paaiškino A.Sungaila. V.Domarkas dar pridūrė, kad teikiant paraišką tapti daugiafunkciu centru, galima pritraukti finansavimo – mokyklai gali būti skirta 1,5-2 mln. Lt tam, kad patalpos būtų pertvarkytos ir tiktų įvairiems bendruomenės poreikiams. Visgi kad būtų kuriamas daugiafunkcis centras, visų pirma to turi norėti ir šią idėją palaikyti mokyklos bendruomenė kartu su kaimo bendruomene. Prireiktų papildomai lėšų Darbo grupė taip pat diskutavo dėl Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos Rūdaičių pradinio ugdymo skyriaus galimybės tapti savarankiška Rūdaičių pradine mokykla-darželiu. A. Sungaila pateikė tris variantus, suskaičiavęs, kiek kainuotų tokia pertvarka – sumos skiriasi pagal tai, kiek naujų etatų būtų įsteigta, ir įvairuoja nuo 12,5 iki beveik 45 tūkst. Lt iš aplinkos lėšų. Pagal visus variantus iš mokinio krepšelio reiktų tiek pat – 24,5 tūkst. Lt direktoriaus bei pavaduotojo ugdymui 0,5 etato išlaikyti. Darbo grupės nariams priimtiniausias buvo antrasis variantas, pagal kurį Rūdaičių mokykloje-darželyje būtų įsteigta po 0,5 etato pavaduotojo ūkio reikalams bei vyriausiojo buhalterio ir 0,25 etato sekretoriaus. Šiems darbuotojams išlaikyti reiktų beveik 30 tūkst. Lt iš aplinkos lėšų. Visgi meras Juozas Mažeika atkreipė dėmesį, kad reiktų apžvelgti situaciją dėl viso rajono švietimo įstaigų mokinio krepšelio lėšų – ar jų užtektų Rūdaičių skyriaus atsiskyrimui finansuoti. Šie skaičiai turėtų paaiškėti šiandien. Jei finansinė situacija leidžia, darbo grupė siūlys tarybai Rūdaičių pradinio ugdymo skyriui suteikti savarankiškumą, kurį jis įgautų nuo 2014 metų rugsėjo 1 dienos.
|
|
