Žvakių šviesa pagerbė laisvės gynėjus

Bažnyčios varpų gaudesiu ir nutiesę žvakių taką, darbėniškiai pagerbė prieš 23 metus sausio 13-ąją žuvusių laisvės gynėjų atminimą. Prie Nepriklausomybės paminklo nuskambėjo tragiškosios nakties įvykių liudininkų prisiminimai, dainos, pažvelgta į dokumentinę šio istorijos puslapio vaizdinę medžiagą.

Darbėnų gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė bei Darbėnų seniūnas Edvardas Stalmokas prie Nepriklausomybės paminklo padėjo gėlių žuvusiesiems.

Šiemet darbėniškiai nusprendė vieningai paminėti šią sukaktį: gimnazistai, ikimokyklinio amžiaus vaikai, Kretingos kultūros centro Darbėnų skyriaus, seniūnijos darbuotojai bei miestelio bendruomenė kartu degė žvakes žuvusiesiems atminti. Apšviestame skvere susirinko ir jaunoji, ir senoji kartos – prie laužo būriavosi tėvai su atžalomis.

Darbėniškė Vilma Valičkienė, Sausio 13-ąją budėjusi prie Televizijos bokšto, susirinkusiems miestelio gyventojams priminė apie tąkart tvyrojusią vienybės dvasią. „Buvau studentė, per Sausio įvykius budėjome prie Parlamento, Televizijos bokšto, Spaudos rūmų. Jautėmės Lietuvos dalimi ir lyg paukščiai norėjome pakilti ir nešdami savo trispalvę šaukti, kad norime būti laisvi. Susikibę vieni su kitais rankomis pasitikome tankus, tačiau nesijautėme didvyriais, tai buvo tiesiog mūsų pareiga. Deja, „Alfa“ dalinys nekreipė dėmesio, ar šalia buvo moteris, ar vyras. Praėjus tiems metams, dabar svarbiausia – išlikti tvirtais ir aktyviais piliečiais savo valstybės gyvenime“,- kalbėjo moteris.

Atminimo vakare dalyvavusios Darbėnų gimnazijos mokinės Greta Gadeikytė ir Kamilė Valantinaitė įsitikinusios, kad tokie renginiai ugdantys patriotiškumą bei telkiantys bendruomenę: „Galbūt tokie miestelio žmonių prasmingi susibūrimai mus privers ir dabar pakovoti už savo valstybę, sprendžiant įvairiausias problemas, ir nelikti nuošalyje. Jei esi lietuvis – privalai čia būti. Nors mes dar ir nebuvome gimusios, kai vyko Sausio 13-osios įvykiai, tai sužinome iš mokytojų, tėvų. Ir dabar, pasikartojus panašiai situacijai, eitume ginti savo valstybės“.

Scenarijų rengusi Darbėnų gimnazijos istorijos mokytoja Rita Tamošauskienė teigė, jog nebesinorėję vien formaliai surengti atminimo popietę. Kiekviena klasė atnešė ir uždegė keturiolika žvakių, prie Nepriklausomybės paminklo sušvito apie 300 liepsnų, taip pat šviesa sklido ir nuo Kardo rinktinės partizanams atminti pastatyto monumento.

„Nors mūsų vaikams šis istorijos puslapis gana tolimas, pastebėjau, kad vis dėlto mano trečiokė duktė visą savaitgalį nekantravo, domėjosi Sausio 13-osios istorija. Tikime, kad vienybės laužas, kaip simbolinė laisvės viltis, gali sustiprinti mūsų dvasią“,- kalbėjo direktoriaus pavaduotoja ugdymui Daiva Račkauskienė.

Darbėniškis Stanislovas Burba prašė neužmiršti visų laisvės gynėjų ir tų, kurie žuvę pokario miškuose. „Sausio 13-oji yra ilgo 50 metų užsitęsusio karo su komunizmo siaubu pergalės diena, paskutinis mūšis. Pokaryje žuvo daugiau kaip 20 tūkst. miško brolių ir jų rėmėjų, o jeigu dar suskaičiuotume žuvusiuosius civilius gyventojus... Sausio 13-osios gynėjai yra didvyriai. Ar daug būtų tokių, kas šiandien nepabijotų tanko vikšrų, šautuvo buožės?“ - retoriškai mintį užbaigė darbėniškis.

Darbėnų seniūnas Edvardas Stalmokas, padėjęs gėlių puokštę žuvusiesiems atminti, pasidžiaugė, kad rengiant atminimo vakarą prisidėjo visas miestelis.

• Rašyti komentarą (0)