|
|
|
Kultūros paveldas šaukiasi investuotojų
Paveldosaugininkams didžiausią susirūpinimą kelia griūvantis ir nykstantis kultūros paveldas – dvarų ar palivarkų pastatai bei kiti objektai, esantys kaimo vietovėse. “Norėtųsi, kad jie surastų savąjį investuotoją, tačiau tai nėra taip paprasta“, - „Pajūrio naujienoms“ sakė Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis specialistas Laisvūnas Kavaliauskas.
Žengė pirmą žingsnį Anot jo, nei valstybė, nei šalies savivaldybės šiandieną nėra pajėgios iš savo lėšų sutvarkyti nykstančių kultūros paveldo objektų. Todėl buvo pradėta skatinti rimtų investuotojų paieškas, suteikiant jiems galimybę 99 metams išsinuomoti istorinę vertę turinčius statinius. Pirmoji Kretingos rajone šį žingsnį žengė Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė: ji jau paskelbė ieškanti verslininkų, kurie pageidautų įsikurti 4 Kretingos dvaro sodybai priklausančiuose pastatuose – kumetyne, sandėlyje, tvarte bei stalių dirbtuvėse. „Ką reiškia išsinuomoti 99 metams? Iš esmės – įgyjamą teisę į būsimą nuosavybę. Tik nuo verslininko sumanymo priklausys, ką jis nori matyti tame pastate – tik sandėlį ar kavinę, viešbutį ar SPA, - pagal tai paveldosaugininkai ir pateiks atitinkamas renovacijos sąlygas“, - tvirtino L.Kavaliauskas. Kretingos rajone iš viso yra 750 kultūrinę vertę turinčių objektų, - net 338 iš jų įrašyti į LR kultūros paveldo sąrašą. Tai – piliakalniai, ant kurių stovėjo medinės pilys, bažnyčios ir jiems priklausantys statiniai, koplyčios, koplytstulpiai, kryžiai, dvarai. Būtent trūnijantys dvarų - palivarkų statiniai šiandieną ir yra didžiausias galvos skausmas paveldo specialistams. Dauguma jų yra privatizuoti, tačiau avarinės būklės, nes savininkai neįstengia ar nesistengia jų restauruoti, ir dėl to negrįžtamai prarandama dalis vertingo tautos paveldo. Griūva rūmai ir vandens malūnas Kretingos seniūnas Antanas Gedminas pripažino, kad be Kretingos dvaro, susirūpinimą dar kelia apleisti, privatiems asmenims priklausantys Pryšmančių bei Dimitravo dvarų - palivarkų statiniai. Anot L.Kavaliausko, svarbiausia yra bent užtikrinti savininkus turinčių istorinių pastatų stabilumą: išreikalauti, kad būtų užklotas stogas ir užsandarintos angos nuo vagių ir oro sąlygų. Darbėnų seniūnas Edvardas Stalmokas sakė, kad jų teritorijoje griūva 2 objektai, turintys savininkus. „Unikalų Laukžemės dvarą ketino atkurti prieš kelerius metus jį įsigijusi klaipėdietė Regina Šiaulytienė. Savininkei išsiųstas ne vienas įspėjimas, - ji tik įvardija begales trukdžių, bet pati nieko nedaro“, - guodėsi seniūnas. Trūnija prie Darbėnų tvenkinio senas vandens malūnas, kurį įsigijo jauna šeima, bet taip pat nesiima jokios iniciatyvos jį atstatyti. Taip pat kritinė yra skiedromis dengtos Darbėnų bažnyčios varpinės būklė. Iniciatyvos, atkuriant šį objektą, seniūnas tikisi sulaukti iš parapijos klebono Aivaro Pudžiuvelio. Leliūnuose, Imbarės seniūnijoje, išlikę du akmeniniai senojo dvaro - palivarko pastatai: vieną iš jų privatizavęs šio kaimo seniūnaitis Antanas Narkus, o kitą neseniai nuniokojo gaisras. „Ligi šiol niekas nenorėjo šio pastato nuomotis, nes - užkampis. Dabar išvis belikę tik pamatai. Ateityje gal kas šiuo objektu susidomės, nes kaimas patenka į Salantų regioninio parko teritoriją: netoli - Juodupėnų tvenkinys, gal nuties dviračių taką turistams“, - svarstė Imbarės seniūnas Antanas Turauskis. Prikėlė Žadeikių dvarą Kartenos seniūnė Gintarė Padvaiskienė sakė, jog jų seniūnijoje nėra didelės grėsmės dėl nykstančio kultūros paveldo. Gaudučių palivarko pastatai privatizuoti, o Žadeikiuose dvaro sodybą, skirtingai nuo kitų Kretingos rajono objektų, itin sėkmingai atkūrė jos paveldėtojai – Olgos ir Gedimino Raudonių šeima. „Miestelio bažnyčia ir varpinė, tvora bei kapinių koplyčia rūpinamės patys. Bažnyčiai restauruoti parengėme projektą ES fondams, kurie finansuos medinio paveldo statinių išsaugojimą. Likęs tik vienas griūvantis medinis pastatas Lubiuose, greta mokyklos. Tai – senoji mokykla. Vieta nėra patraukli, greičiau naują namą pasistatytum, negu šį atkurtum“, - kalbėjo seniūnė. Salantų seniūnė Sigutė Jazbutienė taip pat patikino, kad jų seniūnijai ši problema nėra aktuali. „Neišliko senojo Salantų dvaro pastatų. O kapinių koplyčia rūpinasi klebonas Petras Smilgys – lėšų ją restauruoti jis tikisi gauti iš projekto. Gaidžio koplyčia patenka į Salantų regioninio parko kultūros paveldą: pernai buvo restauruotos lubos, gavome leidimą apgenėti teritoriją“, - sakė S.Jazbutienė. * „Paveldo objektų patrauklumą verslui nulemia jų vieta bei investuotojo vizija. Gerai, jei toks griūvantis pastatas yra, tarkim, ežeringame Molėtų ar Utenos krašte - ten bet kokia griuvena įgyja ypatingą vertę, tik ir laukiama, kada išmirs senieji jo savininkai. Bet jeigu pastatas dūlėja vidury laukų, kur švilpauk atsistojęs, - juo sudominti verslininką beveik neįmanoma“, - kalbėjo L.Kavaliauskas.
|
|
