|
|
|
Šildyti geoterminiu vandeniu neapsimoka
Šį trečiadienį Kretingos rajono savivaldybėje buvo pristatyta Kretingos miesto šilumos ūkio būklė ir šilumos ūkio 2014-2020 metų specialaus plano koncepcija. Koncepcijos rengėjai Kretingai šildyti ir toliau siūlo biokuro kryptį ir atsisakyti planų šilumą gaminti naudojant šio krašto žemės gelmėse slūgsantį karštą vandenį. Koncepcija – specialiam šilumos ūkio planui parengti Dabar veikiantis Kretingos miesto šilumos ūkio specialusis planas baigia galioti, todėl Savivaldybės užsakymu bendrovė „Atamis“ 2014-2020 metų laikotarpiui rengia naują specialųjį planą. Trečiadienį „Atamis“ specialistai Savivaldybės, Kretingos šilumos tinklų įmonės vadovams pateikė Kretingos šilumos tinklų būklę apibendrinančią medžiagą ir specialaus plano koncepciją. Šių dokumentų parengimas Savivaldybei kainavo apie 100 tūkst. Lt. Šių metų vasaros pabaigai bendrovė „Atamis“ yra įsipareigojusi pagal pateiktą šilumos ūkio specialaus plano koncepciją parengti ir patį specialųjį planą, kuriuo valdant ir plėtojant Kretingos šilumos ūkį vadovautis turės tiek Savivaldybė, tiek jos – Kretingos šilumos tinklų – įmonė. Bendrovės „Atamis“ Kretingos projekto vadovas Žilvinas Grabauskas, kalbėdamas apie Kretingos šilumos ūkio būklę, pažymėjo, jog Kretingos mieste šilumą centralizuotai tiekti gali 8 katilinės, iš kurių 7 yra veikiančios, viena – rezervinė. Didžiausia yra Melioratorių gatvėje esanti katilinė Nr. 2, naudojanti biokurą. Katilinės šildo 185 objektus, iš kurių 135 yra gyvenamieji namai. 90 proc. visos šilumos pagaminama naudojant biokurą – smulkintą medieną. Dėl šios priežasties šilumos kaina jos vartotojams – 2012 m. – 25,3 cento, 2013 m. – 24,64 cento už kilovatvalandę – yra mažesnė už vidutinę – apie 28 ct – respublikoje. Ištrūkti iš centralizuoto šildymo lengva nebus Kretingos šilumos ūkio specialaus plano koncepcijoje Kretingos miestas suskirstytas į šilumos tiekimo zonas: centralizuotą ir konkurencinę. Pagal koncepciją, jei centralizuoto šilumos tiekimo tinklai yra ne toliau kaip 50 metrų nuo naujai pastatyto daugiabučio, šilumos centralizuotas tiekimas jo gyventojams yra privalomas, nebent visi gyventojai vieningai sutartų namo šildymui naudoti vadinamąją žaliąją energiją, pvz., saulės. Galimybė atsisakyti centralizuoto šilumos tiekimo išliks tų daugiabučių gyventojams, kuriuose daugiau kaip 50 proc. gyventojų savo butus šildo iš kito šilumos šaltinio. Kretingos šilumos tinklų įmonės atstovų pastebėjimu, toks namas Kretingoje, Savanorių g. 41 tėra vienintelis, jame iš 45 butų tik 9 šildomi centralizuotai tiekiama šiluma. Tų 9 butų gyventojams išlaidos už šilumą didėja dėl šilumos kaštų bendroje namo sistemoje, kurie padalinami jiems devyniems. Šilumą iš jų „vogti“ gali ir ją taupantys, būsto deramai neapšildantys kaimynai, pasirinkę autonominį šildymą. Modernizavus daugiabučius ir butuose įrengus šilumos skaitiklius, butuose bus sumontuoti šilumos užsukimo ribotuvai, kad vieni nesišildytų kitų sąskaita. Šildyti geoterminiu vandeniu nenaudinga Dabartiniame Kretingos šilumos ūkio specialiajame plane nustatytos buvo dvi kuro pasirinkimo kryptys – biokuro ir geoterminio vandens. Kretingos šilumos tinklų įmonė pasirinko biokurą. Bendrovės „Atamis“ specialistai nagrinėjo galimybę ateityje šilumai gaminti naudoti karštą žemės gelmių vandenį. Jų išvada – geoterminės energijos panaudojimo Kretingoje ar rajone galimybė yra nepatraukli ekonomiškai dėl didelio investicijų poreikio. „Kas 3-4 metus geoterminėje jėgainėje tenka viską (vamzdynus, įrenginius) keisti, nes jie ilgiau neatlaiko agresyvaus karšto vandens, surūdija“, - teigė „Atamis“ atstovas. Be to, atsiranda problema, kur dėti panaudotą ataušusį žemės gelmių įvairiais elementais prisotintą vandenį, nes tiek, kiek jo pakeliama į paviršių, grąžinti atgal su dabartinėmis technologijomis nepavyksta. „Atamis“ specialistų teigimu, yra galimybė, kad geoterminę jėgainę konkurencinėje šilumos tiekimo zonoje statytų nepriklausomas šilumos tiekėjas. Tačiau ir šioje zonoje jis galėtų išstumti tik šilumos tiekėjus, kurie jos gamybai naudoja dujas, o ne biokurą. Kretingos šilumos tinklų atstovai į šilumos ūkio specialaus plano koncepcijos svarstymą atsinešė Klaipėdos universiteto mokslininkų parengtą Kretingos geoterminių vandenų panaudojimo studiją. Studija sudomino „Atamis“ atstovus. Galvosūkis dėl mažų katilinių Specialaus plano koncepcijos rengėjai Klaipėdos gatvėje šilumos tiekimą siūlė decentralizuoti, prie dabar centralizuotai šildomų pastatų įrengiant vietines, biokuru kūrenamas katilines. To norėtų ir Kretingos šilumos tinklų įmonė, nes apie pusė centralizuotai šilumą gaunančių šios miesto dalies gyventojų yra nemokūs. Dėl šios priežasties neįgyvendinamas yra ir „Atamis“ specialistų siūlymas, kad gyventojai biokuru kūrenamas katilines pasistatytų patys. Kretingos šilumos tinklų Klaipėdos gatvėje esančios katilinės Nr. 9, 10, 11 dabar yra kūrenamos gamtinėmis dujomis, kurios šiuo metu už biokurą yra brangesnės apie 20 proc. Visos trys katilinės gamina apie 5 proc. įmonės tiekiamos šilumos, tad jas ir modernizavus, pritaikius biokurui, bendra šilumos kaina vartotojams nesikeis, nesumažės. Kretingos šilumos tinklų direktorius Jonas Barzdys siūlė katilinę Nr. 9 palikti nerenovuotą. Renovaciją būtų galima planuoti, jeigu aplink įsikūrę įmonės naudotų šios katilinės gaminamą šilumą, tačiau, anot J. Barzdžio, verslininkai atsisako, tikindami, jog savo patalpas pigiau šildo patys. Vietoj katilinių Nr. 10 ir Nr. 11, šilumininkų įsitikinimu, reikėtų pastatyti vieną, kūrenamą biokuru. Šiai katilinei reikalingas sklypas, nes dujinės katilinės prie Globos ir rūpybos centro rekonstruoti į kūrenamą biokuru yra neįmanoma, be to, biokurą deginanti katilinė turi būti bent 50 metrų nutolusi nuo šildomo objekto. Šioje katilinėje būtų kūrenamos vadinamosios medžio skiedros, bet ne granulės, kurios yra brangios. J. Barzdys siūlė decentralizuoti šilumos tiekimą Salantuose. „Čia decentralizacija yra neišvengiama, nes šilumą tiekiant 8 butams ilgomis trasomis nuostoliai yra didžiuliai“, - pritarė jo pavaduotojas Rimantas Dulkys. Katilinę Nr. 5, esančią Žvėrininkystės ūkio rajone, „Atamis“ specialistai siūlė pertvarkyti kūrenimui malkomis, kurios yra gerokai pigesnės už medienos skiedras ar granules, arba joje sumontuoti automatizuotą biokuru – medžio granulėmis – kūrenamą katilą. Specialistų pastebėjimu, jei katilinę perimtų ir pertvarkytų patys gyventojai, jie turėtų daugiau naudos, nes kai tą darys įmonė, naudą teks dalintis pusiau. Šiluma nepigs „Atamis“ prognozėmis, šilumos kainos mažėjimo Kretingoje potencialas yra 15-20 proc., o šilumos vartojimą Kretingoje galima sumažinti iki 60 proc. Šios šilumos kainos ir jos suvartojimo tendencijos siejamos su daugiabučių namų renovacija. Tačiau šiluma perspektyvoje visgi brangs, ir to svarbiausia priežastis bus kuro brangimas. Kretingos šilumos tinklų tiekiamos šilumos kainą sumažinti galėtų naujų stambesnių jos vartotojų atsiradimas. Įmonės vadovai teigė jau sutarę dėl šilumos tiekimo prekybos centrui LIDL, kuris bus statomas Savanorių gatvėje. Įmonė tikisi ateityje šildyti Melioratorių gatvėje įsikurti planuojančio RIMI prekybos tinklo parduotuvę. J. Barzdys apgailestavo, kad Šventosios gatvėje statoma „Norfos“ parduotuvė nepatenka į centralizuoto šildymo zoną.
|
|
